Lietuvoje sparčiai senėjant gyventojams, o demografinė situacija dar labiau spaudžiant „Sodros“ pensijų sistemą, vis daugiau žmonių ima kelti klausimą, kiek iš tikrųjų pinigų prireiks oriai pragyventi išėjus į pensiją. Skaičiavimai dažnam atrodo sudėtingi, tačiau racionalus pasirengimas senatvei prasideda nuo paprasto atsakymo – kokia suma kas mėnesį leis jaustis finansiškai saugiai?
Kokia suma reikalinga oriai senatvei?
Lietuvos banko vertinimu, vidutinė „Sodros“ senatvės pensija 2024 m. sudaro apie 606 eurus. Tačiau, kaip rodo gyventojų apklausos, didžiajai daliai pagyvenusių žmonių šios sumos nepakanka padengti pagrindiniams poreikiams, nekalbant apie laisvalaikį ar nenumatytas išlaidas. Šeimos biudžeto ekspertai rekomenduoja vertinti, kiek šiandien kiekvienas išleidžia būtiniausiam gyvenimui – maistui, būstui, sveikatai, transportui, komunalinėms paslaugoms.
Ekonomistų skaičiavimais, norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį išeinant į pensiją, dažniausiai reikia apie 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų. Taigi, jei šiuo metu žmogus gauna 1 000 eurų „į rankas“, oriai pensijai jam prireiks maždaug 700–800 eurų kas mėnesį. Ši suma gali augti, jei planuojama daugiau keliauti, investuoti į sveikatą ar norima padėti vaikams ir anūkams.
Asmeninis biudžetas – svarbiausia atskaitos taškas
Nėra vienos visiems tinkančios formulės, tačiau asmeninis išlaidų žemėlapis – svarbiausias orientyras skaičiuojant, kokio dydžio pensija bus reikalinga. Finansų konsultantai rekomenduoja bent metus stebėti ir fiksuoti pagrindines išlaidas, kad būtų galima nustatyti realų poreikį. Reikėtų vertinti ne tik kasdienes, bet ir periodines išlaidas: draudimą, automobilio remontą, sveikatos priežiūrą, dovanas, poilsį.
Pensiniam amžiui būdingos ir papildomos išlaidos, kurios dažnai neįvertinamos – brangstantys vaistai, gydytojų konsultacijos, pagalba namuose ar net būsto pritaikymas sveikatai blogėjant. Šias sumas taip pat svarbu įtraukti į skaičiavimus.
Infliacijos įtaka – nenumaldomas iššūkis
Apskaičiuojant būsimos pensijos poreikį, būtina įtraukti infliacijos veiksnį. Statistiniai duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kainų lygis augo vidutiniškai 3–4 proc. kasmet. Tai reiškia, kad per 20 metų šiandien reikalinga 800 eurų suma gali pavirsti į gerokai didesnį poreikį.
Norint tiksliai apskaičiuoti, kokios sumos prireiks po 20–30 metų, finansų specialistai siūlo pasinaudoti infliacijos skaičiuotuvais. Pavyzdžiui, jei infliacija sudarys 3 proc. per metus, po 20 metų 800 eurų šiandienos pinigais atitiks apie 1 445 eurus. Todėl planuojant būtina galvoti ne tik apie nominalią, bet ir apie realią perkamąją galią.
Pensijų sistemos lūkesčiai ir papildomi šaltiniai
Lietuvoje valstybinės pensijos sudaro didžiąją dalį senjorų pajamų, tačiau, kaip prognozuoja tarptautiniai ekspertai, ateityje „Sodros“ išmokos gali padengti vis mažesnę dalį būtinų poreikių. Šalyje veikiant trijų pakopų pensijų sistemai, vis didesnis dėmesys skiriamas savarankiškam pasiruošimui senatvei.
Vertinant, kokio dydžio pensijos reikės, svarbu įsivertinti, kiek bus galima gauti iš „Sodros“, kiek – iš antrosios ar trečiosios pensijų pakopos, jei ten kaupėte, taip pat ar turėsite kitų pajamų šaltinių: nuomojamo turto, santaupų, investicijų. Finansų analitikai rekomenduoja kuriant pensijai skirtą biudžetą apgalvoti visus potencialius pajamų srautus, juos įvertinti realistiškai ir nesitikėti maksimalios grąžos.
Kada pradėti kaupti pensijai?
Kuo anksčiau pradedama galvoti apie pensiją, tuo mažiau finansinio spaudimo teks patirti vėliau. Jaunesniems žmonėms ekspertai dažnai rekomenduoja atidėti bent 10–15 proc. savo pajamų papildomam kaupimui – tokiu būdu ilgainiui susidaro reikšminga suma, leidžianti padengti infliacijos ir gyvenimo būdo pokyčių išlaidas. Vėliau pradedant kaupti, prireiks didesnių periodinių įmokų, kad būtų pasiektas tas pats rezultatas.
Svarbu ne tik kaupti, bet ir reguliariai peržiūrėti savo planą: keičiasi pajamos, šeimos situacija, sveikatos būklė, galimi netikėti atvejai – visus šiuos aspektus būtina įtraukti į būsimų poreikių skaičiavimus.
Dažniausios klaidos skaičiuojant pensijos poreikį
Dalis gyventojų planuodami remiasi pernelyg optimistiniais scenarijais, neįskaičiuodami nei netikėtų išlaidų, nei galimų pajamų sumažėjimo. Kiti – pervertina, kiek galės gauti iš valstybės ar pensijų fondų, pamiršdami atsižvelgti į mokesčius, atskaitymus už valdymą ir kitus veiksnius. Dažna klaida – manyti, kad senatvėje išlaidos žymiai sumažės. Statistikos duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių poreikiai dažnai išlieka panašūs arba net išauga dėl sveikatos ar pagalbos namuose.
Siekdami išvengti nemalonių siurprizų, finansų ekspertai rekomenduoja nesiremti vien apytikriais skaičiavimais, o sudaryti detalų planą, įtraukiant tiek nuolatines, tiek nereguliarias išlaidas. Taip pat – reguliariai peržiūrėti pensijų kaupimo rezultatus, stebėti infliacijos pokyčius ir, esant poreikiui, koreguoti kaupimo strategiją.
Individualus požiūris – raktas į sėkmingą finansinę senatvę
Galvojant apie pensiją, kiekvienas atvejis – individualus. Vienam užteks kuklesnių poreikių, kitam svarbu išlaikyti aktyvų laisvalaikį ar padėti šeimai. Nesvarbu, ar planuojate remtis tik valstybinės pensijos išmoka, ar turite kitų finansinių šaltinių, svarbiausia – objektyviai įvertinti savo galimybes ir poreikius.
Apskaičiavus, kokios pensijos iš tiesų prireiks, galima pasirūpinti, kad senatvė prilygtų lūkesčiams, o finansiniai rūpesčiai neribotų pasirinkimų. Sistemiškas požiūris ir atsakingi sprendimai šiandien kuria pagrindą laisvam ir oriam gyvenimui rytoj.
