Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis nuosekliai didėja, o vyresnio amžiaus žmonių finansinis saugumas tampa viena opiausių socialinių temų. Nors nemaža dalis senjorų vis dar savarankiškai rūpinasi kasdienėmis išlaidomis, atsiradus sveikatos problemoms, susidūrus su technologijų naujovėmis ar didėjant finansiniam spaudimui, artimųjų pagalba tampa ne tik pageidaujama, bet dažnai ir būtina. Finansinių sukčių naujovės, kintanti bankų veikla, infliacija – visa tai kelia papildomų iššūkių vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip artimieji gali prisidėti prie jų finansinio saugumo bei padėti valdyti kasdienius piniginius reikalus?
Pasitikėjimas ir pagarba – finansinės pagalbos pagrindas
Kalbėti apie pinigus šeimoje ne visuomet paprasta, juolab kai kalba sukasi apie vyresnius artimuosius, ilgus metus savarankiškai tvarkiusius savo finansus. Dažnas garbaus amžiaus žmogus nenori pripažinti, jog kai kurios užduotys tampa sudėtingesnės, o finansiniai sprendimai – painesni. Todėl pirmas žingsnis – atviras ir taktiškas pokalbis. Svarbu aiškiai išsiaiškinti, kokios pagalbos artimieji nori ir kiek jos reikia. Prievarta ar nuvertinimas tik paskatins pasipriešinimą, o pagarba ir nuoširdus rūpestis padės užmegzti pasitikėjimu grįstą dialogą.
Dažnai senjorai būna linkę slėpti su finansais susijusias bėdas, bijodami tapti našta vaikams ar anūkams. Todėl pradėti verta nuo kasdienių temų – domėtis, ar nesunku susitvarkyti su sąskaitomis, ar kyla klausimų dėl bankinių paslaugų. Taip pat verta pasiteirauti, ar nėra gavę įtartinų skambučių ar laiškų, siūlančių investuoti ar „apsaugoti santaupas“. Tokie pokalbiai, vykstantys be spaudimo, padeda laiku pastebėti problemas ir užkirsti joms kelią.
Skaitmeninės paslaugos ir nauji įgūdžiai
Pastaraisiais metais finansinės paslaugos vis aktyviau keliamos į skaitmeninę erdvę. Bankų skyriai mažinami, dauguma sąskaitų aptarnavimo ir kitų veiksmų perkelta į internetą. Senjorams, neturintiems išlavintų kompiuterinio raštingumo įgūdžių, tai – rimtas iššūkis. Daugybė jų vis dar naudojasi mokėjimų knygelėmis, eina į paštą ar banką už kiekvieną pavedimą.
Artimieji gali padėti įsisavinti pagrindines elektroninės bankininkystės funkcijas: parodyti, kaip pasitikrinti sąskaitos likutį, apmokėti sąskaitas, stebėti gaunamas pensijas ar kitus mokėjimus. Jei žmogus nenori ar bijo naudotis internetu, galima pasirūpinti įgaliojimais, leidžiančiais tvarkyti dalį finansinių reikalų už artimąjį. Svarbu neperimti visų sprendimų, o suteikti galimybę išlikti kiek įmanoma savarankiškiems.
Nepamainoma pagalba – aiškiai surašytos instrukcijos ar net nedidelė užrašų knygelė, kurioje būtų pagrindinių veiksmų eiga. Didžiųjų bankų konsultantai taip pat gali padėti prisitaikyti prie naujovių, tačiau artimųjų palaikymas ir šiltas pokalbis dažnai reiškia daugiau nei oficialūs paaiškinimai.
Apsauga nuo sukčių ir netikėtų išlaidų
Senjorai – viena pažeidžiamiausių gyventojų grupių, kai kalba pasisuka apie finansines apgaules. Sukčiai nuolat tobulina savo metodus: skambina, siunčia žinutes, bando išvilioti prisijungimo duomenis, apsimeta bankų ar net policijos pareigūnais. Dažnas atvejis – „anūko skambutis“, kai išsigandęs žmogus nedvejodamas atiduoda santaupas ar net ima greitąjį kreditą.
Artimieji turėtų nuolat priminti, kad bankai niekada neprašo prisijungimo kodų ar slaptažodžių, raginti neskubėti, prieš bet kokį finansinį sprendimą pasitarti su šeimos nariais. Galima kartu peržiūrėti dažniausias apgaulės schemas ir paaiškinti, kaip jas atpažinti. Taip pat pravartu nustatyti dienos ar mėnesio limitus banko kortelėms, kad net ir įvykus nelaimei nuostoliai būtų minimalūs.
Be to, verta reguliariai kartu peržiūrėti finansinius dokumentus: ar nėra nepaaiškinamų nurašymų, naujų paskolų ar sutarčių. Tai padeda laiku pastebėti rizikas ir imtis veiksmų.
Biudžeto planavimas ir finansinis stabilumas
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių gyvena iš pensijos ar nedidelių santaupų, todėl kiekvienas euras svarbus. Pasitaiko atvejų, kai žmonės nežino, kur išleidžia pinigus, o mėnesio pabaigoje pritrūksta net būtiniausioms išlaidoms. Tinkamai sudėliotas biudžetas padeda tvarkingai planuoti pajamas ir išlaidas, išvengti skolų ar nemalonių staigmenų.
Savarankiškai sudaryti paprastą pajamų-išlaidų lentelę gali būti sudėtinga, todėl artimieji gali pasiūlyti pagalbą: kartu peržvelgti mėnesines sąskaitas, įrašyti būtiniausias išlaidas, aptarti galimybes taupyti. Jei situacija sudėtingesnė, galima kreiptis į socialinius darbuotojus ar nevyriausybines organizacijas, kurios padeda spręsti panašias problemas.
Svarbus aspektas – atvirumas šeimoje apie finansinę padėtį. Dažniau dalijantis informacija, lengviau užkirsti kelią nenumatytoms skoloms ar nuostoliams.
Galimybės pasinaudoti valstybės ir savivaldybių parama
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nežino visų galimų socialinės paramos priemonių ar subsidijų. Nuo kompensacijų už šildymą iki nemokamų vaistų ar nuolaidų tam tikroms paslaugoms – visa tai gali ženkliai palengvinti kasdienį gyvenimą. Artimieji, turintys daugiau laiko ar gebėjimų ieškoti informacijos, gali padėti užpildyti paraiškas, surinkti reikalingus dokumentus, priminti apie teisę į socialines išmokas.
Elektroninės paslaugos leidžia daugumą formalumų tvarkyti nuotoliniu būdu, tačiau ne visi senjorai jaučiasi saugiai naudojantis tokiomis sistemomis. Šeimos nariai gali tapti tiltu tarp biurokratinių procedūrų ir kasdienio artimųjų gyvenimo, taip užtikrindami, kad nei viena paramos galimybė neliktų neišnaudota.
Pasitikėjimas, šiluma ir domėjimasis – didžiausios vertybės
Pagalba vyresnio amžiaus artimiesiems tvarkantis su finansais – ne tik praktinis rūpestis, bet ir pagarba nueitam gyvenimo keliui. Svarbiausia, kad šis procesas vyktų be spaudimo, skaidriai ir jautriai. Kiekvienas pokalbis apie pinigus – galimybė sustiprinti tarpusavio ryšį, suteikti saugumo jausmą ir padėti išlikti oriems bei savarankiškiems. Juk gyvenimo kokybė matuojama ne tik pajamomis, bet ir artimųjų dėmesiu.
