Lietuvoje gyventojų senėjimas tapo ne tik demografiniu, bet ir ekonominiu iššūkiu. Kasmet vis daugiau žmonių susiduria su klausimu: ar užteks santaupų, kai ateis laikas išeiti iš darbo rinkos? Statistika rodo, kad apie pensiją galvoja vis jaunesni, tačiau daugelis vis dar linkę šią temą atidėti ateičiai. Tačiau būtent laikas tampa svarbiausiu sąjungininku ruošiantis finansiškai saugiai senatvei.
Iliuzijų kaina: kodėl delsiama pradėti rūpintis ateitimi?
Dažnas jaunas žmogus mano, kad pensija – tolima perspektyva, apie kurią verta galvoti tik artėjant prie šešiasdešimties slenksčio. Tačiau Lietuvos banko duomenys rodo, jog kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo didesnė tikimybė senatvėje gyventi oriai. Visiškai pasikliauti valstybine pensija – rizikinga strategija, nes demografinė situacija keičiasi šalies nenaudai: mažėja dirbančiųjų, daugėja pensininkų, todėl ateityje „Sodra“ gali nesugebėti užtikrinti pageidaujamo gyvenimo lygio.
Finansiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasyvus požiūris į savo pensiją – dažniausiai psichologinis reiškinys. Daug kas linkęs neįvertinti vertės, kurią suteikia laikas ir sudėtinės palūkanos. Pradėjus kaupti, pavyzdžiui, nuo 25-erių, užtenka mažesnių įmokų nei pradėjus trisdešimtmečio pabaigoje. Kaupti pradėjus vėliau, norint pasiekti tą pačią sumą, teks įnešti dvigubai ar net trigubai daugiau.
Nuo asmeninio biudžeto iki taupymo planų
Pagrindinis pasirengimo pensijai principas – aiškiai suprasti savo finansinę situaciją. Pirmiausia, reikėtų įvertinti gaunamas ir išleidžiamas pajamas, nustatyti, kiek ir kokioms reikmėms išleidžiama per mėnesį. Sukurti asmeninį biudžetą rekomenduojama kiekvienam, net ir tiems, kurie šiuo metu uždirba nedaug. Nustatę, kiek pinigų lieka po būtinų išlaidų, galima pradėti planuoti taupymą.
Specialistai siūlo vadovautis 10–15 procentų taisykle, t. y. tiek nuo pajamų kas mėnesį skirti pensijų kaupimui ar ilgalaikiam taupymui. Net jei pradžioje suma atrodo simbolinė, per kelerius metus susidaro solidus fondas. Svarbiausia – pastovumas ir drausmė. Padeda ir automatinis taupymas: kas mėnesį nustatyta dalis atlyginimo gali būti pervedama į atskirą sąskaitą ar investicinį produktą.
II ir III pensijų pakopos: ar verta dalyvauti?
Pensijų sistema Lietuvoje veikia trimis pakopomis. Pirmoji – valstybinė „Sodros“ pensija, kuri užtikrina bazinį pajamų lygį. II pakopa – privačios kaupimo bendrovės, į kurias pervedama dalis atlyginimo, o III pakopa skirta savarankiškam kaupimui su valstybės skatinimu.
II pakopos fondų dalyviai gali pasirinkti skirtingą investavimo riziką, atsižvelgiant į amžių ir asmeninį rizikos toleravimą. Jaunesniems specialistai pataria nesibaiminti didesnės rizikos fondų – ilguoju laikotarpiu jų grąža dažniausiai būna didesnė. III pakopa suteikia lankstumo: galima rinktis investicinius ar draudimo fondus, lėšos kaupiamos savarankiškai, o už įmokas taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Svarbus žingsnis – periodiškai peržiūrėti, ar pasirinktas pensijų fondas atitinka asmeninius poreikius. Finansų rinkos keičiasi, todėl kas kelerius metus verta pasidomėti, ar yra geresnių alternatyvų.
Investavimas – alternatyva ir papildoma galimybė
Kaupimas pensijai nėra vienintelis kelias užsitikrinti finansinį saugumą senatvėje. Nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, indėliai ar net smulkus verslas – alternatyvios priemonės, leidžiančios paskirstyti riziką ir diversifikuoti ilgalaikes santaupas. Investuoti gali kiekvienas, tačiau būtina įvertinti riziką ir pasirinkti priemones pagal savo žinias bei galimybes.
Pastaraisiais metais pastebimas didėjantis jaunimo susidomėjimas investavimu. Finansų rinkų prieinamumas internete, edukaciniai seminarai ir programėlės užtikrina, kad net pradedantieji gali išmokti valdyti savo turtą. Pradėti galima nuo nedidelių sumų ir palaipsniui didinti investicijų portfelį.
Finansinis raštingumas – geriausias draudimas nuo netikėtumų
Pasiruošimas pensijai – ne tik skaičių reikalas. Žinios apie asmeninį biudžetą, investavimą, mokesčius, draudimo produktus leidžia priimti pagrįstus sprendimus. Finansų ekspertai ragina nuolat domėtis naujovėmis: keičiasi pensijų sistema, atsiranda naujų finansinių produktų, todėl aktuali informacija padeda išvengti nuostolių ir išnaudoti valstybės siūlomas galimybes.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo asmeninio finansinio raštingumo lygis, tačiau tyrimai rodo, kad vis dar daug gyventojų nežino, kaip apskaičiuojama jų būsima pensija ar kaip pasirinkti tinkamiausias kaupimo priemones. Tai yra ženklas, kad finansinio raštingumo ugdymas turėtų prasidėti nuo mokyklos ir tęstis visą gyvenimą.
Kodėl svarbu galvoti apie ateitį dabar?
Finansinis rūpestis senatve – ne tik praktinis, bet ir emocinis klausimas. Daugelis žmonių vėliau jaučia stresą ar net gėdą, kad anksti nepradėjo rūpintis pensija. Psichologai pastebi, jog ilgalaikis finansinis planavimas suteikia ramybės jausmą ir pasitikėjimo savimi. Galvojant apie ateitį, svarbu įtraukti ir šeimos narius – aptarti planus, dalintis atsakomybe.
Sąmoningas požiūris į finansus padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir perteklinių išlaidų. Net jei pradėti atrodo sudėtinga, svarbiausia – žengti pirmą žingsnį. Ilgainiui įprotis kaupti tampa gyvenimo dalimi, o mažos sumos virsta apčiuopiamais rezultatais.
Pensija – ne tolima stotelė, o natūrali gyvenimo dalis, kuriai verta ruoštis iš anksto. Laikas yra didžiausias sąjungininkas, padedantis užtikrinti orią ateitį ir finansinę laisvę. Ankstyvas pasiruošimas leidžia pasitikti pokyčius ramiai, nepriklausomai nuo to, kada jie ateis.
