Lietuvos parduotuvių ir internetinių prekybos platformų vitrinas vis dažniau puošia ryškūs užrašai „be palūkanų“, kviečiantys įsigyti prekes ar paslaugas dabar, mokant vėliau. Šie pasiūlymai ypač populiarūs per išpardavimus ar šventinius laikotarpius, kai vartotojų noras įsigyti brangesnius pirkinius išauga. Tačiau už viliojančios „nulinės palūkanos“ žinutės slypi ne viena detalė, į kurią dažnas pirkėjas neatkreipia dėmesio.
Kas yra „be palūkanų“ finansavimas?
„Be palūkanų“ pasiūlymas reiškia, kad pirkėjas per nustatytą laikotarpį už prekę ar paslaugą gali atsiskaityti dalimis, papildomai nemokėdamas palūkanų. Dažniausiai tokios akcijos siūlomos perkant brangius buitinius prietaisus, elektroniką, baldus ar net keliones. Iš pirmo žvilgsnio – puiki galimybė išdėstyti išlaidas ir nesijaudinti dėl papildomų kaštų.
Tačiau šių pasiūlymų mechanizmas – kur kas sudėtingesnis. Nors pirkėjas nemoka bankui ar lizingo bendrovei palūkanų, tai nereiškia, kad šis sandoris iš tikrųjų yra „nemokamas“. Dalis rizikos ar kaštų dažnai perkeliama kitur – į administracinius mokesčius, draudimus, griežtas sąlygas ar net paties gaminio kainą.
Slapti mokesčiai ir paslėptos sąlygos
Pirkėjai, susivilioję „be palūkanų“ vilionėmis, neretai nustemba sužinoję apie papildomus administracinius mokesčius, sutarties sudarymo ar aptarnavimo išlaidas. Paprastai šios sumos nurodomos mažomis raidėmis arba paliekamos atskiruose dokumentuose, kuriuos prieš pasirašant retas kas nuodugniai išnagrinėja.
Finansų konsultantai pastebi, kad kai kurios bendrovės taiko vienkartinius administracinius mokesčius, kurie gali siekti keliasdešimt eurų – šie mokesčiai dažnai neatsispindi reklaminėje žinutėje, tačiau realiai padidina galutinę pirkėjo sumokamą kainą. Be to, dažnas atvejis, kai „be palūkanų“ pasiūlymas galioja tik pirmuosius kelis mėnesius – vėliau taikomos standartinės palūkanos, apie kurias informacija pateikiama ne visada aiškiai.
Dar viena dažnai pasitaikanti sąlyga – būtinybė įsigyti papildomą draudimą ar garantiją, be kurios „be palūkanų“ pasiūlymas negaliojantis. Tokiu atveju pirkėjas už prekę ar paslaugą iš tiesų sumoka daugiau, nei būtų pirkęs už grynus pinigus.
Kodėl prekybininkai siūlo „nemokamus“ kreditus?
Prekybininkai ir paslaugų teikėjai „be palūkanų“ pasiūlymus naudoja kaip rinkodaros priemonę, skatinančią vartotojus pirkti impulsyviai. Tyrimai rodo, kad galimybė įsigyti prekę iš karto, o sumokėti vėliau, žymiai padidina vartotojų išlaidas – jie dažniausiai renkasi brangesnius modelius ar perka daugiau nei buvo planavę.
Finansavimo bendrovės tokių pasiūlymų metu dažnai gauna kompensacijas iš pačių pardavėjų ar gamintojų, kurie savanoriškai sumažina savo maržą, kad priviliotų daugiau klientų. Taip „be palūkanų“ sandorio kaštai paskirstomi tarp finansų įstaigos ir prekybininko, tačiau pirkėjui tai ne visada reiškia tikrąją naudą – dažnai tokios akcijos metu prekė būna brangesnė nei kitose parduotuvėse ar įprastinė kaina sumažėja minimaliai.
Psichologinės įtakos: kodėl „be palūkanų“ vilioja?
Vartotojų elgsenos tyrimai atskleidžia, kad žinutė apie nulines palūkanas suveikia kaip stiprus psichologinis stimulas. Apmokėjimo atidėjimas leidžia pirkėjui patirti nedelsiamą pasitenkinimą ir pasąmoningai sumažina suvokiamą riziką – atrodo, kad finansinis įsipareigojimas yra lengvesnis ar net neegzistuojantis. Toks efektas ypač stiprus, kai vartotojas renkasi tarp kelių alternatyvų – „be palūkanų“ pasiūlymas gali tapti lemiamu faktoriumi.
Tačiau psichologinė iliuzija, kad pirkėjas nepatiria jokių papildomų kaštų, dažnai baigiasi nuviliančiai. Sumokėti reikia vis tiek, o uždelsti mokėjimai ar nesilaikymas grafiko sukelia papildomų baudų ir delspinigių. Tai gali tapti skaudžia pamoka tiems, kurie nesigilina į sutarties sąlygas.
Reguliavimo spragos ir vartotojų atsakomybė
Lietuvoje „be palūkanų“ pasiūlymus reglamentuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir Finansinių paslaugų reklamos taisyklės. Vis dėlto, specialistai pastebi, kad praktikoje informacija apie papildomus mokesčius ir sąlygas pateikiama nepakankamai aiškiai. Neretai vartotojai pasirašo sutartis neįsigilinę į visus punktus.
Valstybinės institucijos kviečia gyventojus būti budriems – atidžiai skaityti sutartis, tikrinti visus taikomus mokesčius, o kilus klausimams – konsultuotis su nepriklausomais finansų specialistais. Vienintelis būdas išvengti nemalonių netikėtumų – domėtis ne tik reklaminiu pasiūlymu, bet ir visu sutarties turiniu.
„Be palūkanų“ pasiūlymai šiuolaikinėje rinkoje tapo neatsiejama prekybos dalimi. Jie sudaro įspūdį, kad galima įsigyti daugiau už mažiau, tačiau tikrovėje nemokamų pietų vis dar nėra. Išmintingas vartotojas supranta – prieš pasirašant reikia įvertinti visą pasiūlymo kainą, įskaitant visus mokesčius, draudimus ir sąlygas. Tik tokiu atveju galima būti tikram, kad ryškūs užrašai vitrinose slepia ne papildomas išlaidas, o tikrą naudą.
