Lietuvoje vis daugiau gyventojų domisi finansiniu saugumu senatvėje, tačiau vis dar nemaža dalis žmonių pensijos kaupimą atideda neribotam laikui arba visiškai jo nesvarsto. Nors statistika rodo, kad gyventojai labiausiai pasitiki valstybine „Sodros“ pensija, ekspertai įspėja, kad remtis tik viena finansine atrama – rizikinga. Ankstyvas papildomas kaupimas tampa vienu svarbiausių sprendimų, nulemiančių gyvenimo kokybę sulaukus pensijos.
Demografinės grėsmės ir valstybės galimybės
Lietuvos gyventojų senėjimas ir emigracija jau dešimtmečius kelia iššūkių socialinio draudimo sistemai. Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. šalyje dirbančiųjų ir pensininkų santykis toliau mažėjo. Prognozuojama, kad iki 2050 m. pensinio amžiaus gyventojų dalis peržengs trečdalį visos visuomenės. Tai reiškia, kad vienam dirbančiajam teks vis daugiau išlaikomų pensininkų, o „Sodros“ pensijos didėjimas taps lėtesnis. Specialistai neslepia – vien valstybės pensija ateityje nebegalės užtikrinti tokio pragyvenimo lygio, kokio tikisi būsimi pensininkai.
Kuo anksčiau pradedama kaupti – tuo daugiau sukaupiama
Antroji ir trečioji pensijų kaupimo pakopos iš esmės skirtos papildomai finansinei pagalvei. Kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo didesnė bus sukaupta suma. Tai lemia sudėtinių palūkanų efektas – ilgesnis kaupimo laikotarpis leidžia investicijoms „užaugti“. Pavyzdžiui, asmuo, kuris kaupimą pradeda nuo 25 metų ir kas mėnesį skiria 50 eurų, 65 metų sukaups kelis kartus daugiau lėšų nei tas, kuris pradeda kaupti sulaukęs 45-erių, net jei pastarasis įmokas padidina dvigubai. Skirtumą lemia ne tik įmokų suma, bet ir investavimo pelnas, kuris per ilgus metus ženkliai išauga.
Pensijų fondų grąža ir rizika: ką reikia žinoti
Pensijų fondai investuoja į įvairius finansinius instrumentus – akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą. Anksti pradėję kaupti gyventojai turi galimybę rinktis didesnės rizikos fondus, kurie ilguoju laikotarpiu paprastai uždirba didesnę grąžą. Jauniems žmonėms rinkų svyravimai nėra tokie pavojingi, nes iki pensijos dar daug metų – nuostolius paprastai kompensuoja vėlesnis rinkų kilimas. Tuo tarpu vyresniems besikaupiantiesiems patariama rinktis konservatyvesnes investicijas, kad sukauptas turtas būtų apsaugotas nuo staigių nuostolių prieš pat išėjimą į pensiją.
Darbdavio indėlis ir mokesčių lengvatos
Trečios pakopos pensijų fondai Lietuvoje leidžia ne tik pačiam kaupti ateičiai, bet ir pasinaudoti valstybės taikomomis mokesčių lengvatomis. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata leidžia susigrąžinti iki 20 procentų įmokėtos sumos, jei per metus atidedama iki 1500 eurų. Vis dažniau papildomą pensijų kaupimą darbuotojams siūlo ir darbdaviai, taip stiprindami savo, kaip socialiai atsakingų organizacijų, įvaizdį ir didindami darbuotojų lojalumą. Darbdavio įmokos į darbuotojų pensijų fondus taip pat lengvinamos mokesčiais, o tai skatina verslą aktyviau prisidėti prie savo žmonių ateities.
Psichologiniai barjerai ir finansinis raštingumas
Nemaža dalis lietuvių vis dar tiki, kad pensijos kaupimas – sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių žinių ar pastangų. Tai dažnai atbaido jaunus žmones nuo sprendimo pradėti kaupti. Tačiau tyrimai rodo, kad pagrindiniai barjerai yra ne finansiniai, o psichologiniai – nepasitikėjimas sistema, baimė prarasti pinigus, įsitikinimas, kad „laiko dar daug“. Pradėjus kaupti anksčiau, net ir nedidelės įmokos ilgainiui tampa svarbia finansinio saugumo dalimi. Didėjant visuomenės finansiniam raštingumui, vis daugiau žmonių suvokia, kad „geriausias metas pradėti – buvo vakar, antras geriausias – šiandien“.
Kaupimo lankstumas ir galimybė keisti sprendimus
Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje per pastaruosius metus tapo gerokai lankstesnė. Gyventojai gali rinktis, ar dalyvauti kaupime, kokią kaupimo pakopą ar konkrečius fondus pasirinkti, keisti fondus ar net laikinai stabdyti įmokas. Tai leidžia prisitaikyti prie individualių poreikių ir asmeninės finansinės situacijos. Ilgainiui sukauptas lėšas pensijų fonduose galima naudoti skirtingais būdais: išsigryninti visą sumą, gauti reguliarias išmokas ar palikti paveldėtojams. Tokia sistema suteikia galimybę planuoti savo senatvę kur kas savarankiškiau.
Skaičiai, kalbantys patys už save
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. vidutinė antros pakopos pensijų fondo dalyvio sukaupta suma siekė apie 6 tūkst. eurų, tačiau tarp ilgiausiai kaupusiųjų ši suma gali viršyti ir 20 tūkst. eurų. Skaičiai aiškiai rodo: kuo anksčiau pradedama rūpintis pensija, tuo didesnė finansinė laisvė laukia sulaukus pensinio amžiaus. Net ir nedidelės, bet reguliarios įmokos per dešimtmečius susikaupia į reikšmingą sumą, kurią papildomai gali didinti investicijų grąža.
Ateities pensininkų kartos iššūkiai
Šiuolaikiniai jauni žmonės susiduria su kitokiais iššūkiais nei jų tėvai ar seneliai – nereguliarios darbo pajamos, dažni karjeros pokyčiai, noras keliauti ir gyventi čia ir dabar. Visa tai kartais verčia atidėti ilgalaikius finansinius sprendimus. Vis tik gyvenimo kokybė po kelių dešimtmečių labai priklausys nuo šiandien priimtų sprendimų. Ankstyvas kaupimas – vienas iš paprasčiausių būdų užsitikrinti orią senatvę ir išlikti nepriklausomam nuo valstybės ar artimųjų paramos.
Pensija nebėra vien valstybės rūpestis – šiandien kiekvienas šalies gyventojas turi galimybę pats planuoti ir užsitikrinti savo finansinę ateitį. Kaupimo pradžia – sprendimas, kurio niekada nevėlu priimti, tačiau laimės tie, kurie žengs pirmą žingsnį kuo anksčiau.