Verslo pradžia – viena įdomiausių, tačiau ir daugiausiai iššūkių keliančių gyvenimo patirčių. Pastaraisiais metais augant savarankišką veiklą pradedančių lietuvių skaičiui, vis daugiau diskutuojama apie finansavimo šaltinius. Bankų ir alternatyvaus finansavimo bendrovių duomenys rodo, jog naujiems verslams paskolos išlieka vienu populiariausių pasirinkimų. Tačiau ar toks sprendimas visada yra racionalus, ir kokios rizikos slypi už paskolos gavimo sutarties?
Verslo pradžios kainos: ką reikia įvertinti?
Pradėti veiklą be lėšų – sudėtinga. Net ir nedidelio verslo startas paprastai pareikalauja investicijų į įrangą, žaliavas, biurą ar reklamą. Didmiesčiuose nuomos kainos pastaruoju metu išaugo, o infliacija ir darbo užmokesčio augimas kelia papildomų išlaidų. Įprasta manyti, kad minimalus pradinis kapitalas reikalingas tam, kad būtų įmanoma užtikrinti bent jau kelis pirmuosius mėnesius be pajamų. Skaičiuojama, jog dažnai verslui pradėti reikia nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo veiklos pobūdžio.
Dalis jaunų verslininkų bando taupyti, remtis artimųjų parama ar investuotojais, tačiau tokios galimybės nėra prieinamos visiems. Todėl paskola – net ir nedidelė – tampa išeitimi tiems, kurie neturi santaupų ar nori greičiau įsilieti į rinką.
Paskolos privalumai: spartesnis startas ir augimo galimybės
Vienas pagrindinių paskolos privalumų – galimybė veiklą pradėti nedelsiant, nelaukiant, kol bus sukauptas reikiamas kapitalas. Kreditavimas leidžia greičiau įgyvendinti idėjas, investuoti į modernias technologijas ar agresyvesnę rinkodarą. Tokiu būdu galima užimti rinkos dalį dar prieš atsirandant rimtiems konkurentams.
Ekspertai pažymi, jog paskolos dažnai padeda išvengti augimui stabdančių kompromisų. Pavyzdžiui, užuot investavus į naudotą įrangą, galima leisti sau įsigyti naują, našesnę techniką; užuot dirbus nuotoliniu būdu – nuomotis profesionalų biurą. Be to, reguliariai grąžinama paskola stiprina verslo kredito istoriją, o tai ateityje palengvina sąlygas gauti didesnes sumas ar pasinaudoti kitomis finansinėmis paslaugomis.
Rizikos – didesnės nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio
Nepaisant akivaizdžių privalumų, paskola verslui – ne vien galimybės. Tai ir didelė atsakomybė, kurią tenka prisiimti net ir nesėkmės atveju. Statistikos departamentas skelbia, kad per pirmuosius veiklos metus žlunga apie trečdalis naujų įmonių. Nepavykus įsitvirtinti rinkoje, paskolos įsipareigojimai išlieka – dažnai juos prisiima pats verslo savininkas.
Be to, pradedantieji dažnai pervertina būsimą pelningumą – optimistinės prognozės neatitinka realybės, o paskolos grąžinimas tampa nemenku finansiniu krūviu. Palūkanų normos pastaraisiais metais kilo, todėl net ir nedidelės sumos grąžinimas gali tapti iššūkiu sudėtingesniais laikotarpiais, kuomet užsakymų srautas sumažėja.
Tam tikrais atvejais kreditoriai reikalauja papildomų garantijų ar užstato – nekilnojamojo turto, asmeninio laidavimo. Neatsargiai pasirašius tokią sutartį, galima prarasti ne tik verslą, bet ir asmeninį turtą.
Alternatyvos: ar visada būtina skolintis?
Nors paskola – populiariausias pasirinkimas, egzistuoja ir kiti finansavimo šaltiniai. Vis daugiau dėmesio susilaukia rizikos kapitalo fondai, verslo angelai, įvairios paramos programos. Pastaraisiais metais Lietuvoje suaktyvėjo ir startuolių inkubatoriai, siūlantys finansavimą mainais į akcijų dalį arba patarimus, mentorystę, kontaktus.
Itin mažoms įmonėms galima išbandyti mikrofinansavimą, o kūrybinio ar socialinio verslo atveju – pasinaudoti socialinio verslo fondų parama ar net bendruomenės finansavimo (crowdfunding) platformomis. Tokios alternatyvos dažniausiai mažiau rizikingos, nereikalauja grąžinimo, tačiau ir surenkamos sumos paprastai būna kuklesnės bei reikalauja daugiau pastangų.
Finansinis raštingumas – būtinas sėkmingam sprendimui
Nepriklausomai nuo pasirinkto finansavimo būdo, finansinis raštingumas daro reikšmingą įtaką verslo sėkmei. Specialistai rekomenduoja prieš renkantis paskolą objektyviai įvertinti verslo planą, numatyti konkretų investicijų atsipirkimo laiką, pasiruošti ir blogiausiam scenarijui. Svarbu įtraukti ne tik optimistines, bet ir pesimistines prognozes: kokį terminą reikėtų numatyti, jei užsakymų būtų mažiau, jei klientai vėluotų atsiskaityti?
Net ir gerai apgalvotas verslas gali susidurti su išorinėmis krizėmis – pandemijomis, ekonomikos nuosmukiu, pokyčiais rinkoje. Todėl atsakingas finansų planavimas, nuolatinė kaštų ir pajamų analizė, pagalba iš patyrusių konsultantų ar buhalterių tampa neatsiejama nuo sėkmingo paskolos panaudojimo.
Lietuvos praktika ir tendencijos
Lietuvoje paskolos verslui dažniausiai suteikiamos įmonėms, veikiančioms bent keletą mėnesių ir jau turinčioms pirmuosius rezultatus. Vis dėlto, kai kurie bankai ir kredito įstaigos pradeda siūlyti specialias programas jauniems verslams, kuriose palūkanos – mažesnės, o grąžinimo laikotarpis lankstesnis. Alternatyvūs finansuotojai dažnai nesidomi ilgalaikiais įsipareigojimais, tačiau siūlo trumpalaikes paskolas ar apyvartinių lėšų finansavimą.
Šiuo metu didžiausią paklausą turi paskolos iki 20 tūkst. eurų – tokių sumų dažniausiai pakanka smulkiam ir vidutiniam verslui startuoti. Vis dažniau Lietuvos verslininkai renkasi mišrų finansavimą: dalį kapitalo skolintis, o kitą pritraukti iš investuotojų ar pasinaudoti ES fondų parama.
Sprendimas – individualus
Verslo pradžia neatsiejama nuo rizikos, tačiau racionaliai įvertinus galimybes ir rizikas, paskola gali tapti stipriu postūmiu. Vis dėlto, sprendimas skolintis niekada neturėtų būti impulsyvus – būtina įvertinti tiek savo, tiek rinkos galimybes, finansines atsargas ir alternatyvius scenarijus. Atsakingai suplanuotas finansavimas didina sėkmės tikimybę, bet neatsargus įsipareigojimas gali sukelti rimtų problemų. Kiekvienas verslas – unikalus, todėl galutinį atsakymą, ar verta imti paskolą, lemia ne tik skaičiai, bet ir gebėjimas objektyviai vertinti savo idėją ir pasirengimą prisiimti atsakomybę.
