Nepaisant sparčiai augančio visuomenės finansinio raštingumo ir gausėjančių galimybių, didelė dalis Lietuvos gyventojų vis dar vengia investuoti. Naujausios apklausos rodo, kad apie pusė šalies piliečių investavimą laiko rizikingu užsiėmimu, kurio geriau privengti. Tokia baimė nestebina – investavimas dažnai apipintas mitais, klaidinga informacija ir nepažinimo baime.
Iš kur kyla investavimo baimė?
Tarp pagrindinių investavimo baimės priežasčių ekspertai įvardija žinių stoką, prastus ankstesnius pavyzdžius, prastą finansinį raštingumą ir kultūrinius ypatumus. Lietuvoje ilgą laiką buvo įprasta pinigus laikyti „po pagalve“, juos taupyti, o ne leisti „dirbti“. Tokį požiūrį formavo ir istoriniai veiksniai – 1998-ųjų Rusijos krizė, 2008 metų pasaulinė finansų krizė, kai žmonės per vieną akimirką neteko santaupų ar patyrė nuostolių.
Vyresnioji karta, patyrusi bankų griūtis, ir šiandien dažnai prisimena nuostolius. Apmaudas ir nusivylimas, patirti asmeniniai ar artimųjų praradimai formuoja stiprų nenorą rizikuoti. Net ir jaunesni žmonės, girdėdami liūdnas istorijas, atsargiai žvelgia į investavimo galimybes.
Mitai ir klaidingos nuostatos
Investavimas iki šiol daugeliui atrodo sudėtingas, prieinamas tik finansų ekspertams ar turtingiesiems. Dažnas įsivaizduoja, kad investuodamas gali iš karto prarasti viską, kas sukaupta. Tokias nuostatas stiprina ir pasitaikantys sukčiavimo atvejai, agresyvios reklamos su pažadais apie greitą uždarbį. Patikimos informacijos trūkumas, painios sąvokos bei finansinės naujienos, kuriose gausu žargonų, tik dar labiau didina atotrūkį.
Dar viena paplitusi nuostata – įsitikinimas, kad norint pradėti investuoti reikia turėti didelių pinigų sumų. Toks požiūris ypač būdingas vyresniems žmonėms ar tiems, kurie niekada nebandė investuoti praktikoje.
Kas stabdo net suprantančius investavimo naudą?
Net ir suprantant investavimo naudą, daliai žmonių sunku žengti pirmą žingsnį. Tam įtakos turi ne tik baimė dėl galimų nuostolių, bet ir nežinia, kaip pasirinkti patikimą investicinį produktą, kur pradėti, kokią riziką pasirinkti.
Psichologai pastebi, kad dėl baimės žmonės dažnai renkasi neveikimą. Jų manymu, geriau nieko nedaryti ir nieko neprarasti, nei bandyti ir rizikuoti. Toks pasyvus požiūris ilgainiui atsiliepia pačių finansinei padėčiai – pinigų vertė laikui bėgant mažėja dėl infliacijos, o galimybės didinti pajamas išlieka neišnaudotos.
Kaip keičiasi gyventojų požiūris?
Pastaraisiais metais stebimas lėtas, bet nuoseklus gyventojų požiūrio pokytis. Prie to prisideda išaugęs informacijos prieinamumas, bankų ir kitų finansinių institucijų švietėjiškos iniciatyvos, sėkmingų investuotojų patirtys. Vis daugiau žmonių domisi investavimu, pradeda nuo nedidelių sumų, renkasi paprastesnius ir saugesnius produktus – investicinius fondus, biržoje prekiaujamus fondus (ETF), pensijų kaupimą.
Finansų rinkų prieinamumą ypač padidino skaitmeninės platformos, kurios leidžia investuoti vos keliais mygtukais. Pažangios programėlės, aiškūs paaiškinimai ir galimybė investuoti nedideles sumas mažina psichologinį barjerą. Jaunesnė karta, užaugusi su išmaniosiomis technologijomis, investavimą ima vertinti kaip kasdienio gyvenimo dalį.
Ką gali padaryti kiekvienas norintis pradėti investuoti?
Ekspertai siūlo neskubėti apsispręsti ir pirmiausia skirti laiko žinioms. Rekomenduojama pradėti nuo bazinių finansinio raštingumo mokymų, perskaityti kelias patikimas knygas apie investavimą, pasiklausyti specialistų paskaitų ar podcast‘ų. Svarbu suprasti pagrindinius investavimo principus – diversifikaciją, rizikos ir grąžos santykį, ilgalaikės strategijos privalumus.
Antras žingsnis – išsigryninti asmeninius finansinius tikslus. Tada įvertinti, kokią dalį pajamų galima saugiai skirti investicijoms. Pradėti galima nuo labai mažų sumų, stebėti savo elgseną ir pamažu didinti investicijas atsirandant pasitikėjimui.
Pravers ir konsultacija su nepriklausomu finansų specialistu. Tai padeda objektyviai įvertinti rizikas, pasirinkti tinkamiausią strategiją ir išvengti dažnų pradedančiųjų klaidų.
Kaip valstybė ir rinka gali prisidėti prie pokyčių?
Finansų specialistai ragina didinti finansinį raštingumą jau mokyklose, plačiau kalbėti apie investavimo galimybes viešojoje erdvėje. Bankai ir kitos finansinės institucijos, paslaugų platformos turi nuolat diegti paprastus ir vartotojui draugiškus sprendimus, aiškiai informuoti apie galimas rizikas, bet kartu nesukurti bereikalingo streso.
Valstybinės paskatos, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos tam tikroms investicijoms, pensijų fondų dalyvių skatinimas, taip pat gali didinti pasitikėjimą. Gerą pavyzdį rodo Skandinavijos šalys, kur investavimas vertinamas kaip natūrali finansinio gyvenimo dalis, o informacija apie tai – lengvai suprantama ir prieinama.
Ar įmanoma visai atsikratyti investavimo baimės?
Baimė investuoti iš dalies yra natūrali žmogaus reakcija į nežinomybę. Tačiau augantis finansinis raštingumas ir pozityvūs pavyzdžiai rodo, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje pasiryžta keisti įpročius ir nebijoti rizikos. Svarbiausia – pradėti nuo mažų žingsnių, pasitikėti patikrintais informacijos šaltiniais ir suprasti, kad investavimas yra maratonas, o ne sprintas. Tada finansinės galimybės tampa ne grėsme, o proga kurti tvirtesnį rytojų.
