Lietuvoje finansiniai sunkumai vis dar dažnai sprendžiami prašant pagalbos šeimos narių ar draugų. Bankų apklausos ir ekonomistų pastebėjimai rodo, kad daugelis šalies gyventojų prireikus pinigų pirmiausia atsigręžia į artimuosius. Ar tai iš tiesų saugi išeitis kritinėje situacijoje, ar sprendimas, kuris gali sugriauti santykius?
Pasitikėjimo kreditas – ne visada saugus
Lietuvos banko duomenimis, net ketvirtadalis šalies gyventojų pripažįsta, kad yra skolingi giminaičiams ar draugams. Toks pasirinkimas dažnai atrodo logiškas: šeimos narių ar draugų pagalba leidžia išvengti bankų palūkanų, sudėtingų dokumentų pildymo, dažnai ir griežtesnių grąžinimo terminų. Tarpusavio pasitikėjimas sukuria iliuziją, kad pinigų perdavimas yra tik draugiškas gestas, neturintis rizikų.
Tačiau psichologai įspėja: pinigai gali tapti rimtu išbandymu net ir artimiausiems santykiams. Skolintojas dažnai tikisi išskirtinio dėmesio, o skolininkui gali kilti spaudimo grąžinti skolą kuo greičiau, net jei realiai tam nėra galimybių. Neatskyrus draugystės ir piniginių įsipareigojimų, rizikuojama sukelti nuoskaudų, kurios ilgainiui tampa nebeįveikiamomis.
Nematoma skolos kaina
Ekonomistė Rasa Karpavičienė atkreipia dėmesį, kad skolinimasis iš artimųjų dažnai laikomas paskutiniu šiaudu, kai nėra galimybės gauti paskolos iš oficialių institucijų. Vis dėlto tokia pagalba ilgainiui gali tapti brangesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Nors neįvedamos palūkanos, artimųjų pinigai turi nematomą kainą – jūsų santykių kokybę, pasitikėjimą, kartais net šeimos darną. Dažnai tokios paskolos nesuderinamos raštu, neaptariamos detalės, tad nesusipratimų tikimybė didelė“, – pažymi ekonomistė.
Įvykiai rodo, kad net ir maža suma gali tapti konfliktų židiniu – ypač jei nėra aiškaus susitarimo dėl grąžinimo termino. Pasak advokatės Eglės Skučaitės, ginčai tarp artimųjų dėl paskolintų pinigų yra viena dažniausių civilinių bylų temų: „Žmonės dažnai gėdijasi prašyti rašytinio patvirtinimo, tačiau vėliau ima skirtingai interpretuoti žodinius susitarimus. O kai pinigai jau išleisti, kyla aštrių nesutarimų.“
Emocinis spaudimas – abipusis
Ekspertai pastebi, kad skola tarp artimųjų sukuria ne tik finansinių, bet ir emocinių įsipareigojimų. Skolininkas dažnai jaučia kaltės jausmą ar gėdą, vengia susitikimų, jei negali laiku grąžinti pinigų. Skolintojas, net ir nenorėdamas spausti, gali jaustis išnaudojamas arba nusivylęs, jei pagalba nesulaukia tinkamo įvertinimo.
Šeimos psichologė Jolanta Bartkevičienė sako, kad tokie atvejai dažnai baigiasi ilgalaikiais nuoskaudomis: „Net jei grąžinta visa suma, lieka kartėlis – galbūt dėl to, kaip vyko pats procesas, kaip keitėsi bendravimas. Labai svarbu atvirai ir aiškiai aptarti visus lūkesčius prieš skolintis ar skolinti.“
Ypatingai sudėtinga situacija susiklosto tada, kai pinigų prašoma ne vieną kartą. Didėjanti suma ir besikartojantys prašymai kelia įtampą, ima atrodyti, kad padėti privaloma visada. Tai gali sužlugdyti net pačius tvirčiausius santykius.
Alternatyvos – kodėl jos reikalingos?
Lietuvos banko specialistai rekomenduoja pirmiausia gerai įvertinti visas galimas alternatyvas. Finansų rinkoje nuolat daugėja lanksčių paskolų, vartojimo kreditų ar net specialių avansų darbe galimybių. Tokios paslaugos leidžia išlaikyti santykių su artimaisiais balansą ir išvengti nemalonių situacijų.
Darbdaviai neretai suteikia avansą ar kitą finansinę pagalbą darbuotojams, patekusiems į bėdą. Bankai siūlo įvairius kreditavimo sprendimus, o bendruomenėse vis dažniau steigiami pagalbos fondai. Ekspertai ragina nesidrovėti pasinaudoti profesionaliomis paslaugomis – jos padeda ne tik išspręsti finansines bėdas, bet ir išlaikyti asmeninius santykius nepaliestus.
Skaidrūs susitarimai – būtinybė, o ne mandagumas
Tais atvejais, kai skolinimasis iš artimųjų neišvengiamas, patariama vadovautis paprastomis, bet aiškiomis taisyklėmis. Pirmiausia – visada aiškiai aptarti paskolos sumą, grąžinimo terminus ir galimas pasekmes negrąžinus pinigų laiku. Nors gali atrodyti nejauku, trumpas rašytinis susitarimas ar bent laiško patvirtinimas elektroniniu paštu gali apsaugoti abi puses nuo nesusipratimų ateityje.
Advokatė Eglė Skučaitė rekomenduoja neskubėti: „Net jei labai reikia pinigų, reikia skirti laiko susitarimui – kiek, kada, kaip grąžinsite. Tai nėra nepasitikėjimo ženklas, atvirkščiai – duoda aiškumo ir ramybės.“ Ji pataria ir skolintojui, ir skolininkui aptarti, kas bus, jei pinigų grąžinti laiku nepavyks, ar bus papildomų sąlygų, kad nekiltų netikėtumų.
Didesnės sumos – didesnė rizika
Skolinantis mažesnes sumas (iki kelių šimtų eurų), konfliktų rizika yra mažesnė, tačiau didėjant sumai didėja ir nesusipratimų tikimybė. Didelės pinigų sumos dažnai susijusios su svarbiais gyvenimo etapais – būsto pirkimu, verslo pradžia, gydymu. Tokiose situacijose santykių kaina dar aukštesnė.
Teisininkai primena, kad didelės vertės paskolos jau laikomos civilinės teisės objektu, todėl jų neįforminimas gali turėti teisinių pasekmių. Ginčo atveju sunku įrodyti, kad pinigai buvo paskolinti, jei nėra jokių rašytinių įrodymų.
Kiek kainuoja artimųjų pagalba?
Sprendimas skolintis iš artimųjų yra jautrus ir individualus. Tai gali būti greita pagalba kritiniu momentu, tačiau kartu – ir rizika prarasti brangius santykius. Prieš priimant sprendimą verta apsvarstyti visas alternatyvas ir nebijoti atvirai kalbėtis apie lūkesčius bei įsipareigojimus. Piniginiai klausimai, išspręsti skaidriai, padeda išsaugoti ir finansinį stabilumą, ir artimųjų pasitikėjimą.
