Prieš penkiolika metų pasaulio finansų rinkas sukrėtė didžiausia krizė nuo Didžiosios depresijos laikų. Bankrutavę gigantai, griūvantys nekilnojamojo turto burbulai, masiškai prarandamos darbo vietos ir valstybės, …
Didėjant gyventojų finansiniam sąmoningumui, vis dažniau keliami klausimai apie skolos prigimtį ir jos vaidmenį asmeniniuose bei verslo finansuose. Įprasta manyti, kad skola – tai našta, …
Gyventojų finansinė sveikata vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu. Infliacija, didėjančios būsto ir maisto kainos, įvairūs ekonominiai sukrėtimai nepalieka abejingų – vis daugiau lietuvių ieško …
Lietuvoje nuosavas būstas ilgą laiką laikytas ne tik asmeninės sėkmės, bet ir finansinio stabilumo simboliu. Statistika rodo, kad net apie 90 proc. šalies gyventojų turi …
Kelias į tvarų finansinį gyvenimą prasideda ne nuo banko sąskaitos likučio, o nuo santykio su pinigais. Lietuvoje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad finansinė gerovė matuojama …
Vis daugiau lietuvių ima suprasti, kad atostogų planavimas gali būti ne tik malonus laiko leidimas, bet ir vertingas žingsnis siekiant didesnio finansinio stabilumo. Tradiciškai atostogų …
Savarankiško gyvenimo pradžia daugeliui jaunų žmonių tampa rimtu išbandymu – pirmosios pajamos, atsakomybės už kasdienes išlaidas, noras būti nepriklausomam ir siekti savo tikslų. Vis dėlto, …
Lietuvoje vis daugiau žmonių imasi rūpintis asmeniniais finansais, tačiau santaupų ir investicijų peržiūra dažnai atidedama neapibrėžtam laikui. Nepaisant augančio finansinio raštingumo, dalis gyventojų vis dar …
Vartotojiškumo kultūra formuoja naujas taisykles – išmanus telefonas, dizainerio rankinė ar net prabangūs batai tapo socialinio statuso simboliais. Kiekvienas nuotraukų kadras socialiniuose tinkluose, kiekviena darbo …
Šiuolaikinėse partnerystėse vis dažniau kalbama apie lygias teises, atvirumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Tačiau kai diskusijos pasiekia pinigų temą, daugelis porų vis dar renkasi tylėti arba …
