Šiuolaikinėje visuomenėje, kur nuolat girdime apie investicijas, pasyvias pajamas ir „ankstyvą išėjimą į pensiją“, finansinės nepriklausomybės sąvoka dažnai susiaurinama iki skaičių – sąskaitose esančių eurų, nekilnojamojo turto ar akcijų portfelio dydžio. Vis dėlto vis daugiau ekspertų ir praktikos pavyzdžių rodo: finansinė nepriklausomybė – tai ne tik materialinė gerovė, bet ir laisvė rinktis, gyventi pagal savo vertybes, spręsti, kur, kaip ir su kuo leisti savo laiką.
Laisvė rinktis – svarbiausia finansinio saugumo pusė
Paprasta formulė: kai pajamos nuolat viršija būtinas išlaidas, o sukauptos lėšos leidžia išgyventi netekus darbo ar kitų pajamų šaltinių, tampame mažiau priklausomi nuo aplinkybių. Tačiau tikroji finansinės laisvės esmė – pasirinkimas. Finansinis užnugaris suteikia galimybę atsisakyti nemėgstamo darbo, įgyvendinti svajones, skirti daugiau laiko šeimai ar savanorystei, keisti profesinį kelią be baimės dėl išgyvenimo.
Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad finansinė nepriklausomybė – tai milijonai sąskaitoje. Tačiau specialistai primena: kiekvienam žmogui šis tikslas – labai individualus. Vienam pakanka užsitikrinti bazinius poreikius ir jaustis ramiai, kitam svarbi galimybė keliauti, investuoti į save ar kurti nuosavą verslą. Skirtingos gyvenimiškos aplinkybės, šeimos dydis, prioritetai ir netgi regionas lemia, kiek išteklių reikia jaustis laisvam pasirinkti.
Ar finansinė nepriklausomybė pasiekiama Lietuvoje?
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. net 42 proc. gyventojų nurodė, jog nepajėgtų padengti nenumatytų išlaidų iš santaupų. Toks rodiklis atspindi, kad kelią į finansinę nepriklausomybę dažnam vis dar užkerta menkas finansinis raštingumas, nuolatinis pinigų stygius ar neatsparumas ekonominiams sukrėtimams.
Vis dėlto pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atranda investavimo platformas, domisi alternatyviais pajamų šaltiniais, aktyviau kaupia pensijai ar kitiems tikslams. Dalis renkasi savarankišką darbą, mažina vartojimą, renkasi minimalistinį gyvenimo būdą. Šios tendencijos rodo, kad požiūris keičiasi: materialinė gerovė vertinama kaip priemonė pasirinkimams, o ne galutinis tikslas.
Finansų ekspertė Eglė Baliūnaitė pastebi, kad jauni žmonės vis dažniau prioritetą teikia ne pastoviam darbui didelėje įmonėje, o galimybei dirbti nuotoliniu būdu, iš bet kurios pasaulio vietos. „Gyvenimo kokybė tampa svarbesnė už nuolat augančias pajamas. Jauni specialistai siekia ne tik uždirbti, bet ir turėti laiko keliauti, kurti šeimą, rūpintis sveikata,“ – teigia E. Baliūnaitė.
Kas trukdo siekti nepriklausomybės?
Viena didžiausių kliūčių – įpročiai ir gajūs stereotipai, kad viską reikia užsidirbti sunkiu darbu, o finansinė laisvė – tarsi loterijos laimėjimas. Tokios nuostatos dažnai sulaiko nuo aktyvių veiksmų, stabdo investicinius sprendimus ar taupymo įpročių ugdymą.
Psichologė Viktorija Mickevičiūtė pastebi, kad lietuviai vis dar linkę gyventi šia diena, baiminasi prisiimti riziką, nepasitiki investiciniais instrumentais. „Finansiniai sprendimai dažnai priimami impulsyviai, be ilgalaikio plano. Tai lemia ir menką finansinį raštingumą, ir istoriškai susiklosčiusį nepasitikėjimą finansinėmis institucijomis“, – komentuoja specialistė.
Kita priežastis – informacijos trūkumas. Nors socialiniai tinklai mirga nuo sėkmės istorijų, jose dažnai nutylimi rizikos aspektai, įdedamas didelis asmeninis indėlis, savidrausmė ir gebėjimas mokytis iš klaidų. Ne visiems aišku, nuo ko pradėti: kaip susikurti finansinę pagalvę, į ką investuoti, kaip apsisaugoti nuo sukčių ar neapgalvotų sprendimų.
Finansinis raštingumas – raktas į laisvę
Ekspertai akcentuoja: pirmasis žingsnis – suprasti savo finansinę situaciją ir tikslus. Svarbu analizuoti pajamas ir išlaidas, ieškoti būdų optimizuoti išlaidas, įsipareigoti taupyti bei investuoti net ir nedideles sumas. Kiekvienam prieinama finansinio raštingumo literatūra, internetiniai kursai, seminarai, nemokami konsultacijų centrai.
Svarbi ir disciplina – finansinė nepriklausomybė pasiekiama tik nuosekliai laikantis plano. Specialistai siūlo pradėti nuo paprasčiausių žingsnių: atsisakyti impulsyvių pirkinių, kiekvieną mėnesį atidėti bent 10 proc. pajamų, fiksuoti kasdienes išlaidas. Ilgainiui net ir nedidelės sumos bei sąmoningas vartojimas leidžia formuoti stabilų finansinį pagrindą.
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vaikų ir jaunimo finansiniam švietimui, tačiau lygiai taip pat svarbu ugdyti sąmoningą požiūrį ir tarp suaugusiųjų: kalbėtis apie pinigus šeimoje, atvirai aptarti lūkesčius, planus ir rizikas.
Daugiau nei pinigai: savirealizacija ir gyvenimo kokybė
Finansinė nepriklausomybė šiandien vis dažniau siejama ne su prabanga, o su savirealizacija. Žmonės nori pasirinkti veiklas, kurios jiems iš tikrųjų teikia prasmę, užsiimti hobiais, skirti laiko artimiesiems. Pandemijos laikotarpis paskatino permąstyti darbo ir laisvalaikio santykį, o nuotolinis darbas tapo įprastas daugelyje sričių.
Psichologai primena: finansinės laisvės jausmas padeda mažinti stresą, didina pasitenkinimą gyvenimu, skatina socialinį aktyvumą. „Kai žmogus gali rinktis veiklą, kuri atitinka jo vertybes ir poreikius, didėja vidinė motyvacija, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi“, – pastebi V. Mickevičiūtė.
Vis daugiau lietuvių, pasiekusių tam tikrą finansinę laisvę, renkasi ne didesnius namus ar brangesnes atostogas, o galimybę padėti kitiems, prisidėti prie bendruomenės, savanoriauti. Tokia transformacija rodo, kad finansinė nepriklausomybė – tai ne tik materialus pagrindas, bet ir galimybė kurti prasmingą gyvenimą pagal asmenines vertybes.
Galų gale, finansinė nepriklausomybė įgyja vis daugiau spalvų: atsispiria nuo tradicinio siekio „turėti daugiau“ ir virsta į gebėjimą rinktis, gyventi taip, kaip norisi pačiam – be baimės, kad už šį pasirinkimą teks mokėti per didelę kainą.
