Lietuvoje auga investuojančių gyventojų skaičius – vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip ne tik išsaugoti, bet ir padidinti savo santaupas. Didėjantis finansinis raštingumas ir lengvesnė prieiga prie investavimo įrankių skatina net ir tuos, kurie iki šiol investavimą laikė specialistų užsiėmimu, išbandyti šią sritį. Tačiau norint žengti pirmuosius žingsnius, būtina suprasti, kokios galimybės egzistuoja ir kaip išvengti tipinių klaidų.
Pirmieji žingsniai – finansinė pagalvė ir tikslai
Prieš pradedant investuoti, finansų ekspertai pataria įvertinti asmeninę finansinę padėtį. Svarbu turėti sukauptą bent kelių mėnesių išlaidų dydžio rezervą nenumatytiems atvejams – vadinamąją finansinę pagalvę. Tik tokiu atveju investavimas taps sąmoningu sprendimu, o ne būdu išspręsti trumpalaikes pinigų problemas.
Toliau svarbu išsigryninti, koks yra investavimo tikslas. Vieni kaupia lėšas konkrečiam pirkiniui ar būstui, kiti – vaikų ateičiai, treti – tiesiog nori užsitikrinti didesnę pensiją. Nuo tikslo priklausys, kiek rizikos galima prisiimti ir kokias investicines priemones rinktis.
Investavimo priemonės Lietuvoje: nuo depozitų iki akcijų
Bankų indėliai tebėra populiariausias ir saugiausias taupymo būdas, tačiau pastaraisiais metais smarkiai išaugo susidomėjimas kitomis finansinėmis priemonėmis. Dažniausiai pradedantieji renkasi investicinius fondus, kuriuos administruoja bankai ir investicijų valdymo įmonės. Fondai leidžia išskaidyti riziką, nes lėšos investuojamos į daugelį skirtingų vertybinių popierių, nuo akcijų iki obligacijų.
Akcijos – populiari priemonė tarp tų, kurie siekia didesnės grąžos ir nebijo svyravimų. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojai tapo aktyvesni investuotojai ne tik Vilniaus biržoje, bet ir tarptautinėse rinkose. Svarbu suprasti, kad akcijų kainos svyruoja, todėl galimi tiek didesni uždarbiai, tiek nuostoliai.
Obligacijos – žemesnės rizikos priemonė, tinkama tiems, kuriems svarbesnis pastovus pajamų srautas. Lietuvoje galima įsigyti tiek šalies, tiek tarptautinių įmonių ar vyriausybių obligacijų.
Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas ir kriptovaliutomis. Nors šios priemonės žavi galimybėmis greitai uždirbti, finansų ekspertai ragina jas vertinti itin atsargiai – dėl didžiulio nepastovumo galima prarasti visą investuotą kapitalą.
Investavimo platformos ir prieiga
Lietuvoje veikia daugybė investavimo platformų, leidžiančių paprastai ir patogiai investuoti net ir neturint didesnės patirties. Lietuvių pamėgtos mobiliosios programėlės, tokios kaip „Swedbank“ arba „SEB“ investavimo įrankiai, leidžia pradėti su keliolikos eurų suma. Taip pat populiarėja tarptautinės platformos, pavyzdžiui, „Revolut“, „Interactive Brokers“, kuriose galima įsigyti tiek akcijų, tiek investicinių fondų vienetų.
Prieš pasirenkant platformą, verta išanalizuoti jos taikomus mokesčius, siūlomų produktų įvairovę bei vartotojų atsiliepimus. Svarbu įsitikinti, kad platforma yra prižiūrima Lietuvos ar Europos reguliatorių – tai padeda apsisaugoti nuo galimų sukčių.
Investavimo rizika ir dažniausios klaidos
Investavimas visada susijęs su rizika, todėl būtina jai ruoštis. Viena dažniausių pradedančiųjų klaidų – noras greitai praturtėti, neįsigilinus į pasirinktos priemonės veikimo principus. Dažnai pamirštama, kad pelnas investuojant nėra garantuotas, o nuostoliai – tokia pat reali galimybė kaip ir uždarbis.
Dar vienas pavojus – investuoti visą laisvą kapitalą į vieną priemonę ar sektorių. Finansų specialistai rekomenduoja diversifikuoti investicinį portfelį – paskirstyti lėšas tarp skirtingų finansinių priemonių, sektorių, geografinių regionų.
Emocinis sprendimų priėmimas taip pat kelia grėsmę. Akcijų ar fondų vertės kritimas pradedantiesiems dažnai kelia stresą ir neretai paskatina parduoti investicijas nepalankiu metu. Tai – natūrali investavimo proceso dalis, todėl svarbu turėti aiškią strategiją ir jos laikytis net ir rinkoms svyruojant.
Mokesčiai ir teisinis reguliavimas
Investuotojai Lietuvoje turi žinoti, kad pelnas iš investicijų apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Nuo 2023 m. neapmokestinama pelno riba yra 1000 eurų per metus, tačiau viršijus šią sumą, tenka mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Investuojant į užsienio vertybinius popierius, papildomai gali tekti susidurti su užsienio valstybių taikomais mokesčiais.
Investavimo veiklą Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas, kuris užtikrina finansų rinkos skaidrumą ir vartotojų apsaugą. Prieš investuojant svarbu įsitikinti, kad pasirinkta finansų tarpininkavimo įmonė turi Lietuvos banko ar kitos ES priežiūros institucijos licenciją.
Finansinis raštingumas ir nuolatinis mokymasis
Investavimo sėkmė dažnai priklauso nuo žinių ir gebėjimo savarankiškai vertinti informaciją. Finansų ekspertai ragina nuolat domėtis rinkos naujienomis, dalyvauti seminaruose, skaityti patikimus informacijos šaltinius. Lietuvoje organizuojami įvairūs mokymai ir nemokamos internetinės paskaitos, kuriose galima susipažinti su investavimo pagrindais.
Nepaisant to, kad informacijos prieinamumas didėja, būtina kritiškai vertinti internete platinamus „greitų uždarbių“ pasiūlymus. Tik patikimi, patikrinti šaltiniai gali padėti išvengti klaidų ir nuostolių.
Nuo mažų žingsnių iki finansinės laisvės
Investavimas tampa neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi – nuo smulkių indėlių iki rimtesnių portfelių formavimo. Pradžia dažniausiai reikalauja drąsos ir kantrybės, tačiau nuoseklus žinių kaupimas ir finansinė disciplina leidžia siekti didesnių tikslų. Kiekvieno investuotojo kelias – individualus, tačiau pagrindinės taisyklės vienodos: atsakingas pasiruošimas, rizikos valdymas ir nuolatinis mokymasis. Tai pagrindiniai raktai, padedantys kurti tvirtą finansinį pagrindą ateičiai.
