Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje jau kurį laiką stebina sparčiais pokyčiais, o būsto paskolos tapo neatsiejama daugelio gyventojų gyvenimo dalimi. Šiame kontekste vis dažniau iškyla klausimas: kaip pasirinkti tinkamiausią paskolos palūkanų tipą? Fiksuotos ar kintamos palūkanos – sprendimas, kuris gali nulemti ne tik mėnesio įmokų dydį, bet ir finansinį stabilumą ateityje. Pažvelkime, ką reiškia šie terminai ir kuo jie skiriasi.
Fiksuotos palūkanos – stabilumas ir aiškumas
Fiksuotos palūkanos reiškia, kad paskolos gavėjas nustatytą laikotarpį moka tą patį palūkanų procentą, nepriklausomai nuo situacijos finansų rinkose. Paprastai Lietuvoje fiksavimo laikotarpis svyruoja nuo vienerių iki penkerių metų, rečiau siūloma ilgesnė trukmė. Fiksavus palūkanas, paskolos mėnesinė įmoka nekinta net tuomet, kai palūkanų normos rinkoje šokteli į viršų.
Toks pasirinkimas ypač populiarus tuomet, kai ekonominėje aplinkoje juntamas neapibrėžtumas arba prognozuojamas palūkanų kilimas. Klientui svarbiausia – aiškumas: jis tiksliai žino, kiek mokės kiekvieną mėnesį ir gali ramiai planuoti savo biudžetą. Pavyzdžiui, jei bankas siūlo fiksuotą 5 proc. palūkanų normą penkeriems metams, mėnesinė įmoka per šį laiką nesikeis, nesvarbu, kas vyktų finansų rinkose.
Reikia žinoti, kad fiksuotos palūkanos dažnai būna šiek tiek aukštesnės nei kintamos tuo laikotarpiu, kai palūkanos rinkoje žemos. Tai – savotiška kaina už finansinį saugumą. Pasibaigus fiksavimo laikotarpiui, būsto paskolos sąlygos perskaičiuojamos pagal tuo metu galiojančias rinkos palūkanas – tada gali susiformuoti ir palankesnės, ir sudėtingesnės sąlygos.
Kintamos palūkanos – galimybė sutaupyti, bet ir rizika
Kintamos palūkanos susideda iš dviejų dalių: bazinės palūkanų normos (dažniausiai naudojamas EURIBOR) ir banko maržos. EURIBOR – tai euro tarpbankinė palūkanų norma, kuri nuolat kinta priklausomai nuo situacijos Europos finansų rinkose. Marža – tai banko pridedama dalis, dažniausiai išlieka pastovi per visą paskolos laikotarpį.
Pasirinkus kintamas palūkanas, paskolos įmoka koreguojama kas 3, 6 ar 12 mėnesių, priklausomai nuo sutarties. Jei EURIBOR mažėja, sumažėja ir mėnesio įmoka – tokiu būdu klientas gali sutaupyti žemų palūkanų laikotarpiu. Tačiau kylant EURIBOR, sparčiai auga ir paskolos įmokos.
Lietuvoje kintamos palūkanos ilgą laiką buvo standartas, nes EURIBOR daugelį metų išliko neigiamas arba itin žemas. Tačiau pastarieji metai parodė, kaip greitai viskas gali keistis: centriniai bankai, siekdami suvaldyti infliaciją, pradėjo kelti bazines palūkanas, todėl paskolų įmokos išaugo šimtais eurų.
Svarbu suprasti, kad kintamos palūkanos – tai savotiškas finansinis lošimas: jei rinka palanki, galima laimėti. Tačiau situacijai pasikeitus, netikėtai išaugęs mėnesio mokestis gali išbalansuoti šeimos finansus.
Situacijos rinkoje ir sprendimo priėmimas
Pastaraisiais metais, kai palūkanų normos buvo itin žemos, dauguma vartotojų rinkosi kintamas palūkanas ir tuo pasinaudojo, tačiau spartus EURIBOR šuolis 2022–2023 m. pakeitė daugelio nuotaikas. Prasidėjus palūkanų kilimo bangai, dalis gyventojų ieškojo galimybių fiksuoti palūkanas, net jei tai reiškė didesnę mėnesio įmoką nei anksčiau.
Bankai dažnai siūlo įvairias alternatyvas – galima rinktis fiksuoti palūkanas visam paskolos laikotarpiui, keliems metams arba likti prie kintamų. Prieš pasirenkant, svarbu įvertinti asmenines finansines galimybes, rizikos toleranciją ir planus artimiausiems metams. Jaunoms šeimoms, kurių biudžetas įtemptas ir svarbus stabilumas, dažnai rekomenduojama bent dalį laikotarpio rinktis fiksuotas palūkanas. Tuo tarpu tiems, kurie gali sau leisti rizikuoti ir turi finansinių rezervų, kintamos palūkanos gali būti patrauklus sprendimas, ypač jei tikimasi, kad rinkos palūkanos artimiausiu metu mažės.
Svarbi detalė – kai kurie bankai leidžia paskolos laikotarpiu vieną ar kelis kartus keisti palūkanų tipą, tačiau už tokią paslaugą dažnai taikomi papildomi mokesčiai ar sutarties peržiūros kaštai.
Mitai ir realybė
Vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, esą fiksuotos palūkanos leidžia išvengti bet kokių pokyčių visą paskolos laikotarpį. Tiesa yra ta, kad dažniausiai fiksavimas galioja ne visam laikui, o tam tikram laikotarpiui. Pasibaigus jam, klientas vėl susiduria su rinkos pokyčiais.
Kitas mitas – kintamos palūkanos visada pigesnės. Istorija rodo, kad pigumas priklauso nuo ekonominės situacijos. Kai palūkanos kyla, greitai išauga ir įmokos, o ilgalaikėje perspektyvoje galutinis permokos dydis gali būti panašus arba net didesnis nei pasirinkus fiksuotas palūkanas.
Ką sako ekspertai?
Finansų konsultantai pataria pirmiausia atsižvelgti į savo šeimos finansinę „pagalvę“. Jei net ir kelių šimtų eurų padidėjusi paskolos įmoka nebus didelė našta, galima svarstyti kintamas palūkanas. Tačiau jei biudžetas įtemptas, svarbiau – stabilumas. Taip pat verta įsivertinti galimą būsto paskolos refinansavimą ateityje, jei rinkos sąlygos kardinaliai pasikeistų.
Be to, būtina stebėti ne tik palūkanų tipą, bet ir kitus paskolos sutarties niuansus: ar numatytos baudos už ankstyvą paskolos grąžinimą, ar yra papildomų mokesčių keičiant palūkanų tipą, kas nutinka pasibaigus fiksavimo laikotarpiui.
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad finansų rinkos gali keistis labai greitai ir netikėtai. Todėl sprendimas dėl paskolos palūkanų tipo – ne tik aritmetikos, bet ir psichologijos klausimas. Aiškiai suprantant skirtumus ir galimybes, lengviau pasirinkti sprendimą, kuris padės išlaikyti ramybę net ir tuomet, kai finansų rinkose kyla audros.
