Lietuvoje vis dažniau kalbama apie psichologinį atsparumą, tačiau pinigų tema vis dar išlieka viena jautriausių tiek šeimos, tiek visuomenės lygmeniu. Finansiniai iššūkiai, netikrumas dėl ateities ar kasdieniai rūpesčiai dėl pragyvenimo dažnam tampa ne tik ekonominiu, bet ir emociniu išbandymu. Pinigai, rodos, yra tik skaičiai banko sąskaitoje, tačiau jų poveikis žmogaus emocinei būsenai – neišvengiamas ir dažnai sunkiai pamatuojamas.
Psichologinė įtampa prasideda nuo pinigų trūkumo
Lietuvos banko atlikti tyrimai atskleidžia, kad net 60 proc. šalies gyventojų bent kartą per pastaruosius metus susidūrė su finansiniais sunkumais. Dalis jų pripažįsta, kad tai tiesiogiai paveikė jų miego kokybę, bendravimą su artimaisiais, gebėjimą susikaupti darbe. Finansų trūkumas – vienas stipriausių streso šaltinių, kurio neretai nenuima net artimųjų palaikymas.
Psichologai akcentuoja, kad pinigų trūkumas sukelia nuolatinį nerimo foną, kuris ilgainiui virsta lėtiniu stresu ar net depresija. Kai kurios šeimos, susidūrusios su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, teigia, kad jų santykiai pašlijo, namuose atsirado daugiau konfliktų. Skaičiuojama, kad net ir nedidelis pajamų sumažėjimas ženkliai didina tikimybę patirti emocinių sunkumų.
Nerimas dėl ateities – kartų skirtumai ir nauji iššūkiai
Pastebima, kad finansinis nerimas jaučiamas ne tik tarp mažesnes pajamas gaunančių žmonių. Jauniausios kartos atstovai, ypač Z ir Y, dažnai skundžiasi dėl neapibrėžtos ateities bei sunkumų siekiant finansinės nepriklausomybės. Lietuvoje būsto kainos ir paskolų sąlygos neretai tampa svarbiu stresą keliančiu veiksniu net ir atlyginimus gaunantiems jauniems specialistams.
Vyresnės kartos gyventojai labiau nerimauja dėl pensijų sistemos tvarumo, sveikatos išlaidų. Tiek vyresni, tiek jaunesni žmonės išgyvena dėl to, ar pavyks užtikrinti orią senatvę sau bei savo artimiesiems. Finansinis neapibrėžtumas, globalios krizės ar net didesnės infliacijos laikotarpiai gali sukelti masinį nesaugumo jausmą visose amžiaus grupėse.
Gyvenimo kokybė ir emocinė pusiausvyra – neatsiejami nuo finansų
Pinigų stygius dažnai verčia atsisakyti ne tik prabangos prekių, bet ir bazinių poreikių – kokybiško maisto, sveikatos priežiūros paslaugų, kultūros ar laisvalaikio veiklų. Būtent šios sritys yra itin svarbios emocinei pusiausvyrai. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie turi galimybę pasirūpinti savo poreikiais, rečiau patiria nuolatinius nerimo ar beviltiškumo epizodus.
Emocinę gerovę stiprina ir gebėjimas planuoti finansus. Net ir menkesnių pajamų gavėjas, kuris turi aiškų biudžetą bei taupymo įpročius, dažnai jaučiasi saugesnis už tą, kuris gauna didesnes pajamas, bet nežino, kaip jas valdyti. Finansinis raštingumas, gebėjimas numatyti išlaidas ir pajamas, leidžia išvengti impulsyvių sprendimų ir mažina streso lygį.
Skolų našta ir socialinis spaudimas
Visuomenėje dažnai pastebimas spaudimas gyventi pagal „standartus“ – turėti nuosavą būstą, automobilį, atostogauti užsienyje. Šios normos kartais verčia žmones imti paskolas ar gyventi virš galimybių ribos. Skolų našta ilgainiui ne tik gadina kredito istoriją, bet ir smarkiai paveikia psichologinę būklę.
Konsultantai ir psichologai sako, kad skolos jausmas dažnai sukelia gėdą, kaltę, savivertės sumažėjimą, veda į izoliaciją ar net konfliktus su aplinkiniais. Ilgalaikis įsipareigojimas skolintis tampa nuolatiniu nerimo šaltiniu, žmonės praranda galimybę džiaugtis kasdienybe, nuolat laukia „blogiausio scenarijaus“.
Finansinė sėkmė – ar tai visada laimės garantas?
Paradoksalu, tačiau didelės pajamos ar solidus turtas ne visuomet užtikrina emocinę gerovę. Nemažai tyrimų rodo, kad pasiekus tam tikrą pajamų lygį, toliau pinigų įtaka laimei ir savijautai ima mažėti. Svarbesniu tampa finansinio saugumo jausmas, nei patys skaičiai sąskaitoje.
Psichologai sako, kad finansinė gerovė, kuri suteikia galimybę nevaržomai planuoti ateitį, realizuoti svajones ar padėti artimiesiems, stiprina pasitikėjimą savimi. Tačiau pernelyg didelis materialinių gėrybių sureikšminimas gali lemti nerimą dėl to, ką prarasti, tapatybės krizę ar net priklausomybę nuo darbo.
Pagalba ir prevencija – finansinio raštingumo svarba
Ekspertai pabrėžia, kad viena efektyviausių priemonių užkirsti kelią finansinio streso sukeliamoms problemoms – švietimas apie asmeninius finansus. Lietuvoje pastaraisiais metais didėja finansinio raštingumo iniciatyvų, vis daugiau mokyklų įtraukia šias temas į programas. Darbo rinkoje taip pat populiarėja galimybė konsultuotis su finansų patarėjais.
Ne mažiau svarbi – psichologinė pagalba. Psichoterapeutai pastebi, kad žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos dėl finansinių rūpesčių sukeltų emocinių krizių. Specialistai ragina nebijoti kalbėti apie pinigus – atvirumas sumažina įtampą ir padeda ieškoti sprendimų.
Asmeninis santykis su pinigais
Galiausiai, kiekvieno žmogaus emocinę būseną lemia ne tik objektyvi finansinė situacija, bet ir individualus požiūris į pinigus. Kai kurie žmonės net ir turėdami ribotas pajamas geba išsaugoti vidinę ramybę, kiti – nuolat jaučiasi nesaugūs, nepasitikintys savo ateitimi net ir uždirbdami daugiau.
Gebėjimas matyti pinigus kaip įrankį, o ne tikslą, lavina emocinį atsparumą. Finansinės krizės tampa pamokomis, o ne tik nelaimėmis. Emocinė gerovė dažnai prasideda nuo sąmoningo požiūrio į finansus ir savęs pačių vertinimo, nepriklausančio nuo išorinių rodiklių.
