Didėjantis gyvenimo tempas, infliacija ir nuolat kintanti ekonominė situacija verčia žmones vis dažniau susimąstyti apie asmeninį saugumą. Finansinė gerovė tampa ne tik prestižo, bet ir psichologinio komforto garantu. Tačiau kiek iš tiesų pinigų reikia, kad jaustumėtės saugiai, ir kodėl ši suma kiekvienam atrodo vis kitokia?
Finansinio saugumo jausmas: mitai ir realybė
Lietuvoje vis dažniau girdima apie „finansinės pagalvės“ būtinybę. Daugelis asocijuoja ją su konkrečia suma, kuri turėtų užtikrinti ramybę netikėtos ligos, darbo netekties ar kitų nenumatytų išlaidų atveju. Tačiau ekspertai pastebi, kad pinigų poreikis nėra universalus. Skirtingos gyvenimo aplinkybės, šeimos modeliai, turimos paskolos ir netgi žmogaus charakteris lemia, kaip vertinama asmeninė finansinė situacija.
„Pinigų suma, kuri vienam atrodo kaip saugumo garantas, kitam gali kelti nerimą,“ – teigia asmeninių finansų konsultantė Rūta Žalnieraitė. Pasak jos, visų pirma reikia aiškiai įsivardyti pagrindinius poreikius: kiek lėšų reikia pragyvenimui, būsto išlaikymui, sveikatos apsaugai, vaikų ugdymui ir atidėti nenumatytiems atvejams.
Skaičiai ir tikrovė: statistika Lietuvoje
Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų pabaigoje 36 proc. gyventojų nurodė neturintys jokių santaupų. Dar 40 proc. pripažino, kad jų sukaupti pinigai leistų išgyventi iki trijų mėnesių be pajamų. Tokia situacija rodo, kad finansinis saugumas daugeliui tebėra nepasiekiama svajonė.
Pagal ekonomistų rekomendacijas, „finansinė pagalvė“ turėtų lygiuotis bent trims–šešiems mėnesiams būtinų išlaidų. Vidutinės lietuviškos šeimos, kurios mėnesio išlaidos siekia apie 1200 eurų, atveju, tai reikštų, jog saugiai jaustis galėtų turėdami nuo 3600 iki 7200 eurų santaupų. Tačiau, kaip rodo apklausos, tokį rezervą turi tik kas penktas gyventojas.
Psichologinis aspektas: ar pinigai visada suteikia ramybę?
Ekonominių tyrimų institutas pažymi, kad finansinė gerovė – ne vien skaičiai sąskaitoje. Saugi savijauta priklauso ir nuo žmogaus požiūrio į pinigus, gebėjimo planuoti bei pasiruošimo sunkumams. Socialiniai tyrimai rodo, kad net ir turint pakankamai lėšų, nerimas dėl ateities gali neapleisti. Dažnai finansinio saugumo siekis virsta nuolatiniu lūkesčių kėlimu – kuo daugiau uždirbama ar sukaupiama, tuo didesni tampa poreikiai.
Psichologė Jurgita Meškauskaitė sako, kad finansinį stabilumą lemiantys veiksniai apima ir asmeninius įpročius bei patirtis: „Žmonės, kurie jau yra susidūrę su finansiniais sunkumais, dažniau linkę kaupti daugiau, tačiau net ir turėdami didesnius rezervus, jie retai jaučiasi visiškai ramūs. Saugumo jausmas susijęs su pasitikėjimu savo gebėjimu prisitaikyti prie situacijos, o ne vien tik su pinigų kiekiu.“
Kultūriniai skirtumai ir visuomenės lūkesčiai
Skirtinguose pasaulio regionuose finansinio saugumo samprata smarkiai skiriasi. Skandinavijos šalyse, kur stipri socialinė apsauga ir didelės valstybės paskatos kaupti ateičiai, žmonės dažnai renkasi investuoti, o ne laikyti pinigus sąskaitose. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar gaji nuostata, kad „geriausia pagalvė – grynieji pinigai arba indėlis banke“.
Naujausios apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių vis dar renkasi konservatyvų taupymo būdą – apie 70 proc. santaupų laikoma bankuose, o investicijos į akcijas, fondus ar nekilnojamąjį turtą vis dar atrodo rizikingos. Šie įpročiai atspindi ir visuomenės nepasitikėjimą finansų sistema, ir baimę dėl galimų nuostolių.
Praktiniai žingsniai link didesnio saugumo
Ekspertai sutaria, kad net ir nedidelės reguliarios santaupos gali suteikti daugiau ramybės nei bandymas „ištaikyti“ tobulą sumą. Asmeninių finansų planuotojai pataria pradėti nuo paprasčiausio biudžeto sudarymo ir minimalių taupymo įpročių formavimo. Pirmiausia siūloma suskaičiuoti visas būtinas mėnesio išlaidas, tuomet – palaipsniui atidėti bent 10–20 proc. pajamų į atskirą sąskaitą, skirtą nenumatytiems atvejams.
Finansų konsultantai pastebi, kad ilgainiui santaupų kaupimas tampa savotišku įpročiu, o pats procesas – taip pat svarbus kaip ir galutinis tikslas. Reguliariai papildoma „pagalvė“ ne tik padeda įveikti netikėtumus, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo priimant finansinius sprendimus – keičiant darbą, investuojant ar planuojant didesnius pirkinius.
Asmeniniai pasirinkimai ir gyvenimo būdas
Finansinio saugumo poreikis dažnai priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo. Vieni vertina laisvę, renkasi dažnesnes keliones ar investicijas į hobius, kiti – stabilumą ir ilgalaikes sutartis. Šeimoms su vaikais ar būsto paskolomis rūpi didesni rezervai, o gyvenantieji vieni – dažniau rizikuoja ir dalį santaupų investuoja.
Pastebima, kad didžiausią nerimą dėl ateities dažniausiai jaučia tie, kurie turi didesnių finansinių įsipareigojimų – paskolas, lizingus, ilgalaikes prievoles. Tokiais atvejais finansų ekspertai rekomenduoja individualiai įsivertinti rizikas ir pasiskaičiuoti, kiek lėšų prireiktų padengti pagrindines išlaidas bent kelis mėnesius, jei netikėtai sumažėtų pajamos.
Infliacijos įtaka saugumo pojūčiui
Pastarųjų metų infliacija ir didėjančios kainos keičia ir finansinio saugumo sampratą. Kainos už būstą, maistą, paslaugas nuolat auga, todėl net ir anksčiau pakankama buvusi suma šiandien gali atrodyti nebeadekvati. Finansų analitikai pataria bent kartą per metus peržiūrėti savo biudžetą ir atitinkamai koreguoti taupymo planus.
Ekonomistas Mantas Gutkauskas pabrėžia, kad „finansinis saugumas – tai nuolatinis procesas, o ne vienkartinis tikslas. Kintant ekonominėms sąlygoms, būtina ne tik didinti pajamas, bet ir reguliariai peržiūrėti savo išlaidas, ieškoti būdų, kaip optimizuoti biudžetą.“
Gyvenimo kokybė ir saugumo jausmas: balanso paieškos
Siekdami finansinio saugumo, daugelis atsiduria dviprasmiškoje situacijoje – taupydami išsižada dalies gyvenimo kokybės, tačiau per didelės išlaidos taip pat kelia nerimą dėl ateities. Finansų ekspertai ragina ieškoti balanso. Svarbūs ne tik sukaupti pinigai, bet ir gebėjimas mėgautis kasdieniu gyvenimu, investuoti į save, sveikatą, santykius ar išsilavinimą.
Galutinis atsakymas į klausimą, kiek reikia pinigų, kad jaustumėtės saugiai, visada bus asmeniškas. Saugumo pojūtis gimsta ne tik iš skaičių – jį lemia ir gebėjimas prisitaikyti, savarankiškai planuoti bei pasitikėti savo galimybėmis. Kai finansinis stabilumas tampa ne baime grįstu tikslu, o motyvu gyventi pilnavertį gyvenimą, tikėtina, kad tikrojo saugumo jausmas artėja prie realybės.
