Finansiniai klausimai poroms dažnai tampa išbandymu, galinčiu lemti ar sustiprinti tarpusavio santykius. Augančios pragyvenimo išlaidos, skirtingi požiūriai į taupymą ar išlaidas, atlyginimų nelygybė – visa tai neišvengiamai persikelia į bendrą gyvenimą. Psichologai, finansų konsultantai ir porų terapeutai sutaria: pokalbis apie pinigus – vienas pagrindinių tvirtų santykių pamatų.
Nematoma įtaka kasdienybei
Nors daugelis porų pinigus laiko tik būtinu praktiniu klausimu, jie kur kas dažniau tampa emocinės įtampos šaltiniu. Skirtingi finansiniai įpročiai, atsinešti iš šeimos, gali lemti nesupratimą ar net konfliktus. Vieniems pinigai yra saugumo garantas, kitiems – laisvės ir galimybių šaltinis. Kai šie požiūriai nesutampa, kasdieniai sprendimai – nuo apsipirkimo iki atostogų planavimo – gali virsti nuolatiniu ginču.
Neretam poros nariui finansinė nelygybė tampa jautria tema. Jeigu vienas uždirba daugiau, kyla klausimų dėl bendro biudžeto, išlaidų paskirstymo ar net galios balanso santykiuose. Nors atviri pokalbiai apie pajamas ir išlaidas galėtų sumažinti įtampą, daugelis vengia tokių diskusijų, baimindamiesi įžeisti ar būti nesuprasti.
Pinigų slėpimas ir pasitikėjimas
Tyrimai rodo, kad net 30 procentų lietuvių bent kartą yra nuslėpę savo išlaidas ar pajamas nuo antrosios pusės. Pasak Vilniaus universiteto sociologės dr. Astos Stankevičienės, pinigų slėpimas – vienas pirmųjų signalų, kad santykiuose trūksta pasitikėjimo. Tokie veiksmai ilgainiui atneša ne tik finansinių, bet ir emocinių pasekmių.
„Slapta pirkta avalynė ar atidaryta asmeninė sąskaita – ne vien apie pinigus, o apie nesugebėjimą atvirai kalbėtis. Tai rodo, kad žmogus nepasitiki partneriu arba bijo jo reakcijos,” – sako ekspertė. Jos teigimu, dauguma tokių situacijų kyla dėl neišsakytų lūkesčių, tradicinių stereotipų ar ankstesnių blogų patirčių.
Bendras ar atskiras biudžetas?
Kiekviena pora anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – tvarkyti bendrą ar atskirus biudžetus? Vieningo sprendimo nėra; pasirinkimas priklauso nuo vertybių, finansinių galimybių ir pasitikėjimo lygio. Dažniausiai jaunos poros renkasi dalinį bendrumą: dalį pajamų skiria bendrai kasdienybei, kitą dalį palieka asmeninėms reikmėms.
Pasak šeimos konsultanto Pauliaus Baltrėno, svarbiausia – aiškūs susitarimai ir galimybė grįžti prie jų, jei keičiasi situacija. „Vienas dažnesnių konfliktų šaltinių – nepakankamai aptartos taisyklės. Jei vienas uždirba daugiau, gali jaustis išnaudojamas, o kitas – prastesnis. Svarbu kalbėtis ne tik apie skaičius, bet ir apie jausmus, susijusius su pinigais,” – komentuoja specialistas.
Skolos ir finansinė atsakomybė
Dar viena jautri tema – skolos. Skolinimasis, paskolos ar kredito kortelių naudojimas Lietuvoje vis dar dažnai vertinamas dviprasmiškai. Vieni poros nariai skolų bijo, kiti žiūri pragmatiškai, matydami jose galimybę pasiekti didesnių tikslų – įsigyti būstą, automobilį ar investuoti į išsilavinimą.
Tačiau skolos neretai tampa paslėptu konfliktų šaltiniu. Finansų konsultantė Laura Paškevičiūtė pastebi, kad kai kurie slepia turimas skolas nuo partnerio, tikėdamiesi „viską išspręsti patys”. Deja, tokie sprendimai dažnai sukelia dar daugiau nepasitikėjimo, kai tiesa išaiškėja.
„Atvirumas finansų srityje – esminis ilgalaikių santykių aspektas. Net jei situacija sudėtinga, žinojimas apie ją leidžia kartu ieškoti sprendimų, o ne kaltinti vienas kitą,” – tvirtina Paškevičiūtė.
Finansinis raštingumas – kelias į darną
Nemažai problemų kyla dėl elementaraus finansinio raštingumo stokos. Ne visi moka sudaryti biudžetą, planuoti išlaidas ar taupyti nenumatytiems atvejams. Kai kurioms poroms didžiausias iššūkis – bendro tikslo nebuvimas. Tokiose situacijose lengva pasiduoti pagundoms, neapgalvotai išleisti pinigus, o vėliau kaltinti vienas kitą dėl finansinių problemų.
Ekspertai pastebi, kad šiuolaikinės poros vis dažniau renkasi atvirus pokalbius apie pinigus jau santykių pradžioje. Vieni kartu planuoja didesnius pirkinius, kiti – keliones ar investicijas. Tokie sprendimai padeda auginti pasitikėjimą, o kartu – ir bendrą finansinį raštingumą.
Skirtingų kartų požiūriai
Vyresnių ir jaunesnių porų santykis su pinigais dažnai skiriasi. Vyresnio amžiaus žmonėms būdingesnės tradicinės schemos – vyras uždirba, moteris rūpinasi buitimi. Jaunesni vis dažniau renkasi lygiateisiškumą – abi pusės dirba, dalijasi finansine atsakomybe ir sprendimais.
Sociologės Astos Stankevičienės teigimu, tokie pokyčiai susiję ne tik su ekonominėmis, bet ir su vertybinėmis permainomis. „Jauni žmonės nori daugiau laisvės, nepriklausomybės, bet kartu siekia partnerystės. Jie dažniau diskutuoja apie pinigus, nes mano, kad tai padeda išvengti nesusipratimų,” – sako ekspertė.
Netikėtumų iššūkiai ir solidarumas
Staigūs gyvenimo pokyčiai – darbo netekimas, liga ar netikėtos išlaidos – priverčia poras iš naujo peržiūrėti savo finansinius susitarimus. Tokiais momentais ypač svarbus solidarumas ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už bendrą gerovę. Jei santykiuose nėra atvirumo ir tarpusavio palaikymo, finansinė krizė gali tapti skyrybų priežastimi.
Kita vertus, išspręsti iššūkiai dažnai suartina ir sustiprina porą. Būtent bendras problemų sprendimas, finansinės disciplinos paieškos ir tarpusavio palaikymas padeda kurti tvirtesnius santykius.
Kai kasdienybėje netrūksta iššūkių, gebėjimas kalbėtis apie pinigus tampa neatsiejama partnerystės dalimi. Finansinis skaidrumas, pasitikėjimas ir bendrų tikslų siekis – raktas į darnius, ilgalaikius santykius.
