Lietuvoje metinė infliacija jau kurį laiką liko dviženklė, kainos kyla greičiau nei auga atlyginimai, o gyventojai vis dažniau suka galvą, ar verta taupyti pinigus, kai santaupos akyse netenka vertės. Bankų ataskaitos rodo, kad indėlių sumos bankuose rekordinės, tačiau vis daugiau žmonių ieško alternatyvų, kurios leistų išsaugoti perkamąją galią. Kintanti ekonominė aplinka verčia iš naujo permąstyti taupymo prasmę.
Infliacijos spaudimas ir santaupų nuvertėjimas
Per pastaruosius dvejus metus infliacija Lietuvoje pasiekė aukštumas, neregėtas nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos per metus išaugo daugiau nei 10 procentų. Tuo tarpu tradicinės indėlių palūkanos šoktelėjo, bet vis dar neatsveria realaus kainų augimo tempo. Tai reiškia, kad laikant pinigus sąskaitoje ar net terminuotuose indėliuose, reali jų vertė kasdien mažėja.
Ekonomistai pažymi, kad tokioje aplinkoje taupymas tradicine prasme – tiesiog atidedant dalį pajamų ateičiai – darosi vis mažiau patrauklus. „Jeigu infliacija yra 10%, o už indėlį banke gaunate 3% metinių palūkanų, realiai per metus prarandate 7% savo pinigų vertės“, – skaičiuoja finansų analitikas Tomas Milius. Nepaisant to, tyrimai rodo, kad dauguma lietuvių vis dar didžiausią pasitikėjimą rodo bankiniams indėliams.
Taupymo įpročiai ir psichologinis saugumas
Nors ekonominė logika tarsi diktuotų keisti įpročius, taupymas išlieka giliai įsišaknijęs lietuvių finansinėje kultūroje. Psichologai teigia, kad santaupos dažnam asocijuojasi su saugumu, stabilumu ir nepriklausomybe. Net ir matydami, kad jų pinigai nuvertėja, žmonės renkasi indėlius – ypač vyresnio amžiaus gyventojai, kuriems rizikos tolerancija mažesnė.
„Santaupos – tai ne tik skaičiai banko išraše. Tai ir emocinis ramstis, kai žinai, jog nelaimės atveju turi finansinę pagalvę“, – sako psichologė Lina Paulikienė. Ji pastebi, kad net ir sunkiu ekonominiu laikotarpiu žmonės stengiasi atidėti bent mažą dalį pajamų, nes taupymas – tai įprotis, susiformavęs per dešimtmečius.
Tačiau pastarieji metai atnešė pokyčių ir šioje srityje: vis daugiau jaunų žmonių nebetaupo tradiciškai, o pinigus investuoja į kitas priemones – nuo akcijų iki kriptovaliutų ar nekilnojamojo turto platformų.
Alternatyvos: investavimas tampa patrauklesnis
Infliacijos spaudimas ir palūkanų normų sugrįžimas į teigiamas teritorijas paskatino gyventojus ieškoti alternatyvų. Investiciniai fondai, akcijos, obligacijos ar net nekilnojamojo turto projektai tampa vis labiau prieinami ne profesionaliems investuotojams. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius dvejus metus gyventojų investicijos į biržoje prekiaujamus fondus (ETF), akcijas ir kitus vertybinius popierius išaugo dvigubai.
Ekonomistė Jurgita Vileikytė pabrėžia, kad investavimas gali padėti ne tik apsaugoti, bet ir padidinti santaupų vertę, tačiau kartu su didesne grąža atsiranda ir didesnė rizika. „Skirtumas tarp taupymo ir investavimo – rizikos lygis. Investuodamas gali uždirbti daugiau nei siekia infliacija, bet kartu turi būti pasiruošęs ir netekti dalies pinigų“, – akcentuoja ekspertė. Pasak jos, finansinis raštingumas Lietuvoje didėja, tačiau dar daugeliui gyventojų investiciniai produktai atrodo pernelyg sudėtingi ar rizikingi.
Taupymo strategija infliacijos laikais
Finansų konsultantai vis dažniau ragina gyventojus taikyti mišrią strategiją – dalį santaupų laikyti likvidžiose, greitai pasiekiamose formose nenumatytiems atvejams, o likusią dalį nukreipti į investicines priemones. Net ir tuomet, kai infliacija viršija palūkanas, turėti „juodai dienai“ rezervą išlieka prasminga – ne dėl pelno, o dėl saugumo ir stabilumo.
„Svarbiausia – nepasiduoti panikai ir neatsisakyti taupymo visiškai. Net jei šiandien santaupos atrodo nuvertėjančios, jos gali tapti dideliu pranašumu, kai atsiranda netikėtų išlaidų ar prireikia atlaikyti laikinas krizes“, – aiškina finansų konsultantė Rasa Liubinaitė. Ji priduria, kad optimali santaupų suma turėtų siekti bent 3–6 mėnesių būtinas išlaidas.
Tuo pat metu gyventojai skatinami domėtis investavimu, tačiau atsargiai vertinti rizikingus projektus ir nesivaikyti greito pelno. Populiarėja ir valstybės remiamos taupymo priemonės, pavyzdžiui, pensijų fondai ar specialios taupomosios sąskaitos, kurios siūlo šiek tiek didesnes palūkanas.
Visuomenės nuotaikos ir lūkesčiai
Pastarųjų metų apklausos rodo, kad infliacija ir kainų augimas – viena didžiausių Lietuvos gyventojų baimių. Tai lemia ir santaupų valdymo strategijų pokyčius: vis daugiau žmonių, ypač jaunimo, renkasi ne tradicinį taupymą, o aktyvią investiciją. Tuo tarpu vidutinio amžiaus ir vyresni gyventojai išlieka lojalūs įprastoms taupymo formoms, vertindami stabilumą ir patikimumą.
Ekspertai pažymi, kad artimiausioje ateityje pokyčiai bus neišvengiami – augant finansiniam raštingumui, vis daugiau šeimų ieškos būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo. Valdžios institucijos ir finansų rinkų dalyviai taip pat aktyviau siūlo taupymui ir investavimui pritaikytus produktus, pritaikytus infliacijos sąlygomis.
Taupymas infliacijos laikais įgauna naują prasmę – tai tampa ne tik įpročiu ar saugumo garantu, bet ir protingo finansų valdymo išbandymu. Kiekvienam gyventojui tenka spręsti individualiai: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp saugumo, rizikos ir galimybės išsaugoti, o gal net padidinti savo santaupų vertę. Tvarios finansinės elgsenos modeliai, tikėtina, taps ilgalaikės finansinės sveikatos pagrindu.
