Per pastaruosius metus investicijų rinka išgyveno nemenkų sukrėtimų – nuo geopolitinių įtampų iki netikėtų technologijų sektoriaus svyravimų. Šie pokyčiai verčia investuotojus ne tik ieškoti pelningų …
Finansinis stabilumas daugeliui tampa nuolatiniu siekiu, tačiau didesnių pokyčių dažnai ieškoma per dideles reformas arba sudėtingus taupymo planus. Vis dėlto realią įtaką piniginei gali padaryti …
Nepaisant sparčiai augančio visuomenės finansinio raštingumo ir gausėjančių galimybių, didelė dalis Lietuvos gyventojų vis dar vengia investuoti. Naujausios apklausos rodo, kad apie pusė šalies piliečių …
Lietuvoje vis daugiau gyventojų susiduria su augančiomis skolomis, o finansinio stabilumo trūkumas tampa kasdienybės dalimi ne tik žemesnes, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Pripažinti …
Lietuvoje vis daugiau gyventojų susiduria su klausimu, kaip elgtis su santaupomis. Augančios palūkanų normos, infliacijos svyravimai ir vis dažnesnės kalbos apie ekonomikos neapibrėžtumą skatina žmones …
Vis daugiau žmonių kasdienius finansinius sprendimus perkelia į skaitmeninę erdvę. Technologinės naujovės kardinaliai keičia asmeninių finansų valdymo būdus – nuo paprastų biudžeto skaičiuoklių iki dirbtinio …
Lietuvoje vis daugiau gyventojų domisi finansiniu saugumu senatvėje, tačiau vis dar nemaža dalis žmonių pensijos kaupimą atideda neribotam laikui arba visiškai jo nesvarsto. Nors statistika …
Pinigai – ne tik ekonominė priemonė ar skaičių žaidimas, bet ir stiprus psichologinis veiksnys. Nors daugelis įsitikinę, kad finansiniai sprendimai priimami racionaliai, realybėje juos dažnai …
Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis nuosekliai didėja, o vyresnio amžiaus žmonių finansinis saugumas tampa viena opiausių socialinių temų. Nors nemaža dalis senjorų vis dar savarankiškai rūpinasi …
Kas brangiau: kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ar imti ilgalaikį kreditą ir įsigyti nuosavą būstą? Šis klausimas kasmet tampa aktualus dešimtims tūkstančių lietuvių. Augant nekilnojamojo …
